Deklaracija nuomojamame būste gali kainuoti šimtus eurų: kada toks mokestis iš tiesų nepagrįstas

Nuomojantis būstą kai kuriems gyventojams gali būti pasiūlyta papildomai mokėti už galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą. NT investuotojas Giedrius Skėrys nurodė, kad dalies nuomininkų už tai prašo mėnesinio mokesčio, kuris per metus gali siekti nuo 180 iki 360 eurų. Vis dėlto turint galiojančią nuomos sutartį, gyvenamosios vietos deklaravimas valstybei nieko nekainuoja.

Prieš investuotojų konferenciją „Financial Freedom Forum“ vykusiame vebinare G. Skėrys pasakojo naujų nuomininkų paklausiantis, ar šie norės jo būste deklaruoti gyvenamąją vietą. Pageidaujantiems tai padaryti jis taiko papildomą mokestį.

Jo teigimu, iš keturių nuomininkų, panorusių deklaruoti adresą, du sutiko mokėti po 30 eurų, o kiti du – po 15 eurų kas mėnesį. Mokant tokį mokestį visus metus, suma vienam žmogui sudarytų 180–360 eurų.

Investuotojas vienu argumentų laikė tai, kad nuomininkui išsikėlus jį reikėtų išregistruoti, o tai esą sukeltų papildomų rūpesčių. Jis taip pat patvirtino, kad mokestis prašomas už savininko sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą, o ne už pagalbą tvarkant dokumentus.

Savininko sutikimas būtinas ne kiekvienu atveju

Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistė Indrė Naureckaitė pabrėžė, kad pati gyvenamosios vietos deklaravimo paslauga yra nemokama. Tačiau procedūra skiriasi priklausomai nuo pasirinkto deklaravimo būdo.

Deklaruojant internetu, sistemoje būtina nurodyti patalpų savininko duomenis ir sulaukti jo patvirtinimo. Tuo metu atvykus deklaruoti gyvai, pakanka turėti galiojančią nuomos sutartį – papildomas savininko patvirtinimas nereikalingas.

Advokato padėjėja Dovilė Navickaitė nurodė, kad deklaraciją galima pateikti per epaslaugos.lt, Registrų centro savitarną arba atvykus į savivaldybę ar seniūniją. Gyvai deklaruojantis asmuo, turintis galiojančią nuomos sutartį, neturi laukti atskiro būsto savininko pritarimo. Taip pat būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o nuomos sutarties notariškai tvirtinti nereikia.

Pasak I. Naureckaitės, kai yra abiejų šalių pasirašyta nuomos sutartis, savininkas negali uždrausti nuomininkui deklaruoti gyvenamosios vietos.

Vėliau G. Skėrys tame pačiame vebinare pripažino, kad išsikėlusio nuomininko išregistravimas nėra sudėtingas. Savivaldybė taip pat pažymi, jog adresą deklaravus nuomos sutarties laikotarpiui, deklaracija pasibaigus sutarčiai nutrūksta automatiškai.

„Youston“ nurodo 96,8 euro mokestį

„Youston“ svetainėje pateikiamame įkainių priede nurodyta paslauga „Gyvenamosios vietos deklaravimas“, kurios vienkartinė kaina visam sutarties laikotarpiui siekia 96,8 euro. Bendrovės klausimų skiltyje taip pat nurodoma, kad gyventojui pateikiama sąskaita, o ją apmokėjus išduodamas leidimas deklaruoti adresą.

„Youston“ atstovė Samanta Razminė paaiškino, kad ši suma nėra mokestis už patį deklaravimą. Pasak jos, ji taikoma tik gyventojui savo iniciatyva užsisakius papildomą administracinę paslaugą – darbuotojų pagalbą jo vardu atliekant su deklaravimu susijusius veiksmus.

Tokios pagalbos, anot bendrovės atstovės, dažniausiai prireikia užsieniečiams arba žmonėms, neturintiems pakankamai laiko ar žinių. Ji taip pat tvirtino, kad apgyvendinimo paslaugomis besinaudojantis žmogus, turintis reikalingus dokumentus, deklaraciją gali pateikti pats, o kai reikia bendrovės patvirtinimo ar leidimo, jis suteikiamas nemokamai.

Vilniaus savivaldybės atstovė patvirtino, kad gyvenamosios vietos deklaravimui gali pakakti ir apgyvendinimo sutarties, jeigu joje aiškiai nurodyta asmens teisė gyventi konkrečiose patalpose.

Kada savininkui gali padidėti išlaidos?

D. Navickaitė pabrėžė, kad valstybei už gyvenamosios vietos deklaravimą mokėti nereikia. Todėl būsto savininkas neturėtų reikalauti papildomų sumų ar didinti nuomos kainos vien dėl to, kad nuomininkas deklaruoja gyvenamąją vietą jam priklausančiame būste.

Vis dėlto teisininkė išskyrė galimą išimtį. Papildomų išlaidų savininkui gali atsirasti, jei nuomininkas gyvena patalpose, kurios dokumentuose nėra gyvenamosios paskirties. Vilniuje 2026 metais patalpoms, naudojamoms ne pagal paskirtį, nustatytas 3 proc. NT mokesčio tarifas.

Ar šis tarifas konkrečiu atveju būtų taikomas, priklauso nuo patalpų aplinkybių. Vien deklaruotas nuomininko adresas savaime nereiškia, kad savininkui automatiškai padidėjo mokestis.

Jeigu savininkas iš tikrųjų patiria papildomų kaštų, jis gali su nuomininku susitarti dėl jų kompensavimo. Tačiau toks susitarimas turėtų būti numatytas nuomos sutartyje. Viena šalis jau pasirašytos sutarties pakeisti negali – tam būtinas abiejų šalių sutikimas.

Pasak D. Navickaitės, nuomininkas turi teisę nemokėti nepagrįstų papildomų sumų už gyvenamosios vietos deklaravimą. Jei nuomotojas prašo pinigų, verta išsiaiškinti, už ką konkrečiai mokama, kuo reikalavimas grindžiamas ir ar jis numatytas sutartyje.

Jeigu mokestis jau sumokėtas, teisininkė pataria išsaugoti mokėjimą patvirtinančius įrodymus ir paprašyti nuomotojo pagrįsti reikalautą sumą. Jei pagrindimo nėra, galima prašyti, pavyzdžiui, sumažinti nuomos mokestį jau sumokėta suma.