DI statybose gali sutaupyti valandų: viena klaida gali turėti skaudžių pasekmių

Dirbtinis intelektas vis aktyviau pritaikomas įvairiose srityse, ne išimtis – nekilnojamojo turto ir statybų rinka. Nors ši technologija gali reikšmingai pagreitinti dokumentų nagrinėjimą, duomenų sisteminimą ir kasdienes užduotis, specialistai pabrėžia, kad statybose pasitikėti DI be žmogaus kontrolės kol kas rizikinga.

DI padeda įveikti tūkstančius puslapių

KRS generalinis direktorius Paulius Grigas nurodo, kad viena svarbiausių DI panaudojimo krypčių statybų ir NT projektuose yra didelės apimties projektinės dokumentacijos vertinimas.

Su NT projektais susiję dokumentai dažnai apima 2–3 tūkst. puslapių. Juose pateikiami ne vien tekstai, bet ir brėžiniai bei lentelės, todėl net gausiai specialistų komandai per trumpą laiką viską peržiūrėti ir susisteminti būna nelengva.

DI gali būti pasitelkiamas lyginant bei tikrinant dokumentus, ieškant galimų neatitikimų ar skirtumų. Jis taip pat padeda rūšiuoti informaciją, sisteminti dokumentus ir automatizuoti paprastesnius projektų valdymo veiksmus.

Pasak P. Grigo, toks technologijos naudojimas leidžia inžinieriams koncentruotis į inžinerines, o ne raštvedybos užduotis.

Anot jo, būtent tokiose srityse DI šiuo metu naudingiausias kaip pagalbinė priemonė: jis perima daug laiko kainuojančius techninius darbus, tačiau sprendimus ir atsakomybę palieka žmogui.

DI parengti raštai kartais turi būti taisomi iš esmės

Tačiau dalis DI taikymo būdų vertinama kur kas kritiškiau.

Kai kurios įmonės leidžia intensyviai naudoti DI rengiant ir redaguojant raštus bei bendraujant su klientais ar partneriais. Vis dėlto praktikoje DI sugeneruotuose tekstuose pasitaiko daug netikslumų: nurodomi išgalvoti teisės aktai, neegzistuojantys statybos techniniai reglamentai ir kitos svarbios klaidos.

P. Grigas teigia, kad DI naudojimas raštams rengti gali tapti rimta problema, ypač kai gaunamas, tikėtina, niekieno nepatikrintas technologijos sugeneruotas dokumentas.

Jo teigimu, kai kurie gauti raštai sukelia pagrįstų abejonių. Tokiais atvejais dokumentai tikrinami DI turinio tikrintuvu, o nustačius, kad didžioji jų dalis parengta DI, atsakoma raginant bendrauti žmoniškai.

Specialistas pabrėžia, kad problema nėra pats DI naudojimas. Ji atsiranda tuomet, kai sugeneruotas turinys nepatikrinamas, nėra patikimas ir nepritaikomas konkrečioms aplinkybėms.

Anot P. Grigo, neįsigilinus į rezultatą, jo nepatikrinus ir neperskaičius, DI tampa bevertis, todėl skirti laiką tokiam darbui nėra prasmės.

Automatinis atsakymas gali pakenkti santykiams

DI naudojimas verslo komunikacijoje kelia ir atsakomybės bei pagarbos partneriui klausimą.

Klientui ar partneriui gavus akivaizdžiai automatiškai sugeneruotą atsakymą, kuriame gausu faktinių klaidų ir su situacija nesusijusių formuluočių, gali būti ne tik apsunkintas darbas, bet ir pablogėti tarpusavio santykiai. Todėl technologijos naudojimas neturėtų apsiriboti užklausos pateikimu ir neįvertinto rezultato persiuntimu.

DI gali padėti sukurti juodraštį, pasiūlyti teksto struktūrą ar prisidėti prie redagavimo, tačiau žmogus privalo įsitikinti, kad galutinis variantas tinka konkrečiai situacijai.

Statybose klaidos gali turėti daugiau nei administracinių pasekmių

Statybų sektoriuje DI naudojimo ribos ypač reikšmingos, nes klaidos čia gali sukelti ne vien administracinių problemų. Nors technologija gali padėti projektuotojui parengti brėžinį ar pasiūlyti konstrukcinius sprendimus, to nepakanka.

P. Grigas aiškina, kad DI gali nubraižyti plytas, tačiau atsakingas specialistas turi patikrinti, ar jos sudėtos teisingai, ar tinkamai įvertintos apkrovos ir ar sprendiniai atitinka normatyvus. Priešingu atveju galima padaryti nemažą žalą.

Kaip galimą klaidą jis išskiria situaciją, kai DI netinkamai suprastų užduotį ir pastatui Klaipėdoje pritaikytų Vilniui skirtus sprendinius. Kadangi šiose vietovėse skiriasi vėjo apkrovos ir kitos projektavimo sąlygos, tokios klaidos pasekmės galėtų būti reikšmingos. Dėl to galutinio sprendimo priėmimo negalima automatiškai patikėti technologijai.

Atsakomybė už klaidingą sprendimą lieka specialistui

Augant technologijų galimybėms, svarbus išlieka ir atsakomybės klausimas. Jei DI pasiūlo projektinį sprendimą, kuris vėliau paaiškėja esantis neteisingas, už dokumentą vis tiek atsako jį parengęs ir patvirtinęs specialistas.

KRS generalinis direktorius mano, kad artimiausiu metu DI statybų sektoriuje darbuotojų nepakeis. Jis gali palengvinti inžinierių darbą, tačiau kol kas NT yra viena sričių, kur technologija neturės lemiamos įtakos.

DI vis dar sunku patikimai įvertinti visas konkretaus projekto aplinkybes ir atpažinti, kurios iš pirmo žvilgsnio menkos detalės gali būti kritiškai svarbios. Todėl artimiausiu metu statybose jis veikiausiai liks ne žmogaus pakaitalu, o darbo įrankiu.