Drono kelias kelia vis daugiau klausimų: skaičiavimai stiprina Baltarusijos versiją

Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie į Lietuvą įskridusį droną, pareiškė manantis, kad jis nebuvo nukreiptas prieš Lietuvą, nors tyrimas dar nebaigtas. Vėliau šalies vadovas taip pat svarstė, kad Rusija gali sąmoningai leisti suklaidintiems dronams patekti į Lietuvos teritoriją.

Kol kas neaišku, ką tiksliai tai reikštų, tačiau vėl keliama prielaida, kad dronai iš kaimyninės Baltarusijos gali būti leidžiami siekiant įvertinti Lietuvos ir NATO reakciją.

G. Nausėda vakar pranešė, jog italų piloto Kaišiadorių rajone sunaikintas orlaivis buvo rusiškas dronas „Gerbera“. Prezidentas tuomet sakė, kad jis greičiausiai nebuvo skirtas Lietuvai, nors tokia išvada, regis, padaryta dar nepasibaigus tyrimui.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius nurodė, kad specialistai nustatė: „Gerberoje“ naudota mikroschema buvo paveikta elektromagnetinės kovos priemonių. Remdamasis tuo prezidentas sprendė, kad dronas greičiausiai skrido ne Lietuvos link.

M. Sinkevičius pabrėžė, kad vėliau turėtų paaiškėti, iš kur dronas buvo paleistas, kur jis skrido ir koks galėjo būti jo taikinys. Anot jo, tam gali prireikti daugiau nei savaitės.

Prezidentas svarstė apie tyčinį nukrypimą nuo kurso

Vakar apie 10 val. ministras Robertas Kaunas tikino, kad tyrimas vyksta, tačiau atsakymų dar nėra. Vis dėlto apie 12 val. G. Nausėda jau paskelbė ne tik drono tipą, bet ir prielaida paremtą vertinimą, kad jis nebuvo skirtas Lietuvai.

Vakare prezidentas kalbėjo dar plačiau ir pareiškė, jog Rusija gali sąmoningai leisti dronams nukrypti į Lietuvos teritoriją.

LRT laidoje „Dienos tema“ G. Nausėda teigė, kad dronui gali būti tyčia leidžiama nukrypti nuo maršruto ir patekti ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas Baltijos šalis ar Lenkiją, kad visuomenėje būtų palaikoma įtampa, o tai esą naudinga Rusijai.

Tačiau lieka neatsakytas klausimas, kaip reikėtų suprasti tokį sąmoningą nukrypimą nuo kurso.

Dronų ekspertas Arūnas Kumpis abejojo, ar suklaidintą droną dar galima valdyti ir pakeisti jo kryptį. Jis neatmetė galimybės, kad kontrolė galėtų sugrįžti po poveikio, tačiau tokius svarstymus vadino labai spekuliatyviais.

Atstumo skaičiavimai kelia abejonių

Taip pat svarstoma, ar „Gerbera“ apskritai galėjo pradėti skrydį Rusijoje, pasiekti Ukrainą, dėl klaidinimo priemonių perskristi į Baltarusiją ir galiausiai įskristi į Lietuvą. Šio tipo dronų skrydžio nuotolis yra ribotas.

A. Kumpis aiškino, kad, priklausomai nuo modifikacijos, „Gerbera“ gali nuskristi nuo 300 iki 600 kilometrų. Jei dronas gabena sprogstamąjį užtaisą, jo nuotolis būna mažesnis dėl didesnio svorio.

Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad atstumas nuo Ukrainos iki Lietuvos, priklausomai nuo pasirinktų taškų, viršija 500 kilometrų. Be to, dronas dar apie 100 kilometrų skrido Lietuvos teritorijoje.

Teoriškai atstumas nuo Ukrainos sienos iki Kruonio būtų maksimali riba, kurią „Gerbera“ galėtų įveikti. Dronas būtų skridęs toliau, jei jo nebūtų numušusi italo paleista raketa. Todėl tokie skaičiavimai kelia klausimų, ar į Lietuvą atskridusi „Gerbera“ iš tiesų buvo paleista iš Rusijos Ukrainos kryptimi ir vėliau pasuko Lietuvos link.

M. Sinkevičius, paklaustas, ar yra tikras, kad iš Baltarusijos į Lietuvą specialiai nėra leidžiami dronai, atsakė neturintis informacijos, kuri tai patvirtintų arba paneigtų. Jis pripažino, kad lieka tam tikra abejonė, tačiau ragino neskubėti ir nespekuliuoti.

Rasta ir kitų dronų

Vakar G. Nausėda taip pat kritikavo karinę žvalgybą, sakydamas norintis daugiau žinoti apie situaciją Baltarusijoje ne iš žiniasklaidos, o iš tarnybų.

M. Sinkevičius teigė manantis, kad šiuo metu žinoma gana daug, tačiau noras turėti dar daugiau informacijos yra suprantamas. Jis pabrėžė, kad karinės žvalgybos veikla nėra paprasta ir jai būtini resursai.

Šiomis dienomis prie Lenkijos krantų taip pat aptiktas „Gerbera“ dronas su sprogmenimis. Lenkijos valdžia svarsto, jog sekmadienį jis galėjo praskristi pro Lietuvą, netoli Suvalkų koridoriaus įskristi į Kaliningradą ir pasiekti Baltijos jūrą. Jei ši versija pasitvirtintų, tai dar labiau sustiprintų įtarimus, kad ir šis dronas galėjo būti paleistas iš Baltarusijos.

Tuo metu trečiadienį Pasvalio rajone rastas žolėmis apaugęs dronas, kuris, sprendžiant iš jo būklės, ten gulėjo ne vieną mėnesį. Vėliau policija pranešė, kad tai buvo kontrabandinis dronas, tačiau pareigūnai neatskleidė, ar kartu su juo rasta ir cigarečių.