Dvigubos pilietybės klausimas grįžta: siūloma plėsti išimtis ir keisti netekimo tvarką

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija pateikė siūlymus išplėsti išimtis, leidžiančias išsaugoti Lietuvos pilietybę, peržiūrėti jos netekimo procedūras, stiprinti ryšius su diaspora ekonomikos srityje bei numatyti papildomus sprendimus demografinėms problemoms.

Šios iniciatyvos išdėstytos šešiose komisijos rezoliucijose, priimtose spalio 13–15 dienomis vykusios sesijos metu.

Rezoliucijoje dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo siūloma leisti Lietuvos piliečiams išlaikyti pilietybę, jei jie įgyja NATO, Europos Sąjungos valstybių narių ar NATO partnerių pilietybę. Taip pat raginama koreguoti pilietybės netekimo procedūras, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų įvertintas poveikis žmogui ir Lietuvos interesams.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Kęstutis Vilkauskas penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje išreiškė viltį, kad po referendumų ir ankstesnių bandymų tobulinti įstatymą bus pasiektas politinis susitarimas bei atsiras valia priimti tokį įstatymą.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke atkreipė dėmesį, kad daliai diasporai svarbių klausimų išspręsti papildomo valstybės finansavimo nereikia.

Jos teigimu, pilietybės klausimui nereikėtų nė vieno cento, tačiau būtina politinė valia susitarti ir pripažinti, kad Lietuva netenka savo žmonių, vaikų, investuotojų bei tų, kurie galėtų sugrįžti.

Kitos rezoliucijos numato poreikį paskirti instituciją, koordinuosiančią užsienyje esančio Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą. Taip pat siūloma finansuoti Vokietijoje esančios Renhofo pilies atnaujinimą ir įsteigti kultūros paveldo išsaugojimo fondą.

Ekonominio bendradarbiavimo srityje komisija ragina sudaryti geresnes sąlygas pasiekti informaciją apie investavimo ir verslo galimybes Lietuvoje, mažinti biurokratinius barjerus bei aktyviau įtraukti diasporos narius į eksporto ir investicijų skatinimo programas.

Be to, siūloma tiksliau nustatyti užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų kūrimo ir naudojimo tvarką. Komisija taip pat ragina didinti diasporos atsparumą propagandai bei dezinformacijai, rengiant praktines rekomendacijas ir mokomąją medžiagą.

D. Henke teigė, kad Lietuvos diaspora aktyviai dalyvauja ir šalies saugumo klausimuose. Anot jos, dezinformacijos erdvėje diaspora jau seniai kovoja, tačiau kartais stinga priemonių, galimybių ir žmonių.

ELTA primena, kad 2024 m. gegužės pradžioje surengtas referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, neįvyko sėkmingai. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, jame dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai, arba 58,96 proc. Už Konstitucijos pakeitimą dėl pilietybės išsaugojimo balsavo 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai, arba 74,13 proc., tačiau pataisai priimti to nepakako.

Konstitucijos pataisai priimti už ją turi balsuoti mažiausiai pusė balsavimo teisę turinčių gyventojų.

2019 m. Lietuvoje vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo taip pat baigėsi nesėkmingai.