Griežtesnės sankcijos sveikatos įstaigoms: medikai perspėja apie riziką pacientams

Medikų asociacijos nepritaria Seime svarstomam projektui, kuriuo būtų griežtinama atsakomybė gydymo įstaigoms. Projekto rengėjai teigia siekiantys užkirsti kelią pažeidimams bei neteisėtoms pacientų priemokoms, tačiau dalis sveikatos sektoriaus atstovų įspėja, kad griežtos sankcijos galiausiai gali paveikti ir pacientus.

Siūloma sugriežtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už pažeidimus, darančius žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui, arba už neteisėtai iš pacientų imamą mokestį. Įstaigoms galėtų būti skiriamos ne vien baudos – taip pat būtų galima sustabdyti ar nutraukti sutarties su VLK vykdymą, o tai apribotų dalį jų veiklos.

Prieš Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto pateikimą 105 organizacijos kreipėsi į Seimo narius. Jos prašo siūlymui nepritarti dabartine forma ir grąžinti jį tobulinti.

Dėl pažeidimų siūloma taikyti griežtesnes priemones

O. Leiputė pažymi, kad dabar galiojančios poveikio priemonės nėra pakankamai veiksmingos. Nustačius pažeidimus, įstaigos turi juos pašalinti arba grąžinti neteisėtai gautas lėšas, tačiau papildomų finansinių pasekmių joms nekyla.

2024 metais Valstybinė ligonių kasa (VLK) atliko 437 kontrolės procedūras. Per jas 327 atvejais nustatyta žala PSDF biudžetui, kurios suma siekė 2,25 mln. eurų. 2025 metais per 213 patikrinimų žala nustatyta 163 atvejais ir sudarė 1,5 mln. eurų.

2025 metais sustiprinus neteisėtų pacientų priemokų kontrolę paaiškėjo, kad tokių mokėjimų suma pasiekė 400 tūkst. eurų. Palyginimui, 2024 metais ji siekė 2,4 tūkst. eurų.

Projektu numatoma, kad įstaigai neįvykdžius VLK direktoriaus nurodymų pašalinti pažeidimus, atlyginti PSDF padarytą žalą ar grąžinti pacientui neteisėtai paimtą mokestį, sutartis su ligonių kasa galėtų būti nutraukta. Tokiu atveju naują sutartį būtų leidžiama sudaryti tik praėjus ne mažiau kaip dvejiems metams.

Organizacijos ragina projektą taisyti

Sveikatos sistemos organizacijų iniciatyva Seimo nariams išsiųstame kreipimesi prašoma projektui nepritarti ir grąžinti jį tobulinti.

Nuogąstaujama dėl paslaugų pacientams

Pagal siūlomą tvarką VLK direktorius galėtų 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties su gydymo įstaiga ar vaistine vykdymą dėl konkrečių paslaugų arba vaistų. Jei nurodymai nebūtų įvykdyti, sutartis galėtų būti nutraukta. Sprendimo apskundimas jo vykdymo nestabdytų, o nauja sutartis dėl tų pačių paslaugų galėtų būti pasirašyta ne anksčiau nei po dvejų metų. Projekte taip pat numatytos naujos piniginės baudos.

Projektui nepritariančios organizacijos teigia, kad padariniai galėtų paliesti ne tik įstaigas, bet ir pacientus. Jų vertinimu, net vėliau paaiškėjus, kad sprendimas buvo nepagrįstas, dalies paslaugų teikimas pacientams jau galėtų būti sustabdytas. Taip pat keliama abejonė, ar už tą patį pažeidimą nebūtų pritaikomos kelios sankcijos.

A. Rudanov teigimu, nuo ankstesnio projekto svarstymo esminių pokyčių neįvyko, o numatomos priemonės paliestų visus, įskaitant pacientus. Didėjant atsakomybei, dalis įstaigų, anot jo, gali atsisakyti sudaryti sutartis su VLK, o specialistai – vengti sudėtingų atvejų, kuriems būdinga komplikacijų rizika. Tuomet pacientams tektų ieškoti kitos įstaigos, laukti naujose eilėse arba laiku apskritai nesulaukti paslaugos.

Organizacijos remiasi ir mokslinėje literatūroje aprašomu gynybinės medicinos reiškiniu. Jis siejamas su situacijomis, kai gydytojai, siekdami išvengti galimų teisinių pasekmių, dažniau skiria nebūtinus tyrimus arba vengia gydyti sudėtingesnius bei didesnės rizikos pacientus. Vis dėlto pačios organizacijos pabrėžia, kad jų cituojami tyrimai nėra šio konkretaus projekto poveikio prognozė – tai tik galimų rizikų pavyzdys.

Kritikuoja poveikio vertinimą ir neištaisytas pastabas

Organizacijos kritikuoja ir projekto aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma, kad priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Jų vertinimu, dokumente neatsakoma, kaip siūlomi pokyčiai veiktų pacientų galimybes gauti paslaugas, laukimo eiles bei sveikatos priežiūros prieinamumą skirtinguose regionuose.

A. Rudanov atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Seimo kontrolierių įstaiga jau ne kartą yra nurodę, jog tokie sprendimai negali būti priimami neatlikus realaus poveikio vertinimo. Jo teigimu, šiuo atveju vėl siūloma remtis vienu teiginiu, kad neigiamų pasekmių nebus.

Pasirašiusios organizacijos taip pat primena pastabas, teiktas ankstesnei projekto versijai. Jos susijusios su kontrolinių patikrinimų tvarka, pagal kurią VLK darbuotojai galėtų imituoti pacientus, bei projekto įsigaliojimo terminais, dėl kurių kritikams kyla teisėkūros klausimų.

Kontrolei pritaria, tačiau reikalauja platesnių diskusijų

Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos pabrėžia, kad jos neprieštarauja pačiai kontrolės idėjai. Jų teigimu, pacientai turi būti apsaugoti nuo fiktyvių paslaugų, neteisėtų mokėjimų ir nesaugios priežiūros, o PSDF pinigai turi būti naudojami skaidriai.

Vis dėlto organizacijos mano, kad dabartinis projektas nėra pakankamai aptartas, o jo galimas poveikis sveikatos sistemai ir pacientams tinkamai neįvertintas. A. Rudanov apibendrina, kad pažeidimus būtina stabdyti, tačiau sveikatos sistema neturėtų būti valdoma baimės bei automatinio baudimo principu. Jo vertinimu, kontrolė turi apsaugoti pacientą, o ne kelti grėsmę galimybei laiku gauti reikalingą paslaugą.

Dėl to organizacijos ragina Seimą projektą grąžinti tobulinti ir nurodo esančios pasirengusios dalyvauti tolesnėse diskusijose dėl jo nuostatų.