Išvykstant žiemą – pavojinga klaida: ką būtina žinoti apie šilumos siurblio išjungimą

Žiemą pastebėjus gerokai didesnes elektros sąnaudas, nereikėtų iškart daryti išvados, kad namuose įrengtas šilumos siurblys sugedo. Specialistai pabrėžia, kad atšalus orams pastatui reikia daugiau šilumos, todėl neišvengiamai auga ir elektros vartojimas.

VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas Juozas Bielskus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė dažniausias šilumos siurblių naudotojų klaidas bei paaiškino, ką svarbu įvertinti išvykstant ilgesniam laikui.

Problemas lemia ne pats įrenginys

Pasak J. Bielskaus, nėra aišku, ar po ankstesnės žiemos rinkoje įvyko reikšmingų pokyčių, nors viešojoje erdvėje buvo pateikta rekomendacijų, kaip reikėtų elgtis. Ar gyventojai šią informaciją įsisavino, būtų galima atsakyti tik atlikus atskirą apklausą.

Docentas pabrėžė, kad šilumos siurblys savaime nėra prastas sprendimas. Patikimas veikimas priklauso nuo to, ar įrenginys tinkamai suderintas su visa sistema ir ar pakanka elektros įvado galios. Todėl sprendimus reikėtų rengti su specialistais, o ne remtis kaimyno patarimais, nebent jis pats yra ekspertas.

Jis taip pat priminė, kad elektra būtina ne tik šilumos siurbliams. Net šiuolaikiniam kietojo kuro katilui ir visai šildymo sistemai jos reikia siurbliams veikti. Užkūrus katilą ir dingus elektrai, jis neužgęsta, vanduo gali pradėti virti, o tai gali baigtis avarija. Anot J. Bielskaus, šiandien beveik visi pastatai yra priklausomi nuo elektros energijos.

Dėl to šilumos siurblių baimintis nereikėtų, tačiau svarbu iš anksto numatyti, kaip būtų elgiamasi, jei elektra, ypač per didelius šalčius, dingtų ilgesniam laikui.

Kada šilumos siurbliui kyla rizika

Kalbėdamas apie vadinamuosius šilumos siurblių „nusprogimus“, J. Bielskus nurodė, kad gamintojas paprastai nustato, prie kokios temperatūros įrenginį reikia išjungti – tai gali būti minus 20 ar minus 25 laipsniai bei dar žemesnė temperatūra.

Kita dažna problema – pernelyg mažos galios įrenginys. Žiemą tuomet paaiškėja, kad siurblys nebepajėgia pasiekti reikalingos aukštos temperatūros. Dažniausiai tai rodo netinkamą įrenginio parinkimą. Išsprendus tokias problemas, šilumos siurbliais galima naudotis patikimai.

Didelės sąskaitos dar nereiškia gedimo

J. Bielskus pabrėžė, kad šaltuoju metu išaugęs elektros vartojimas savaime nėra ženklas, jog šilumos siurblys veikia blogai. Krentant lauko temperatūrai, didėja pastato šilumos poreikis, todėl siurblys turi pagaminti daugiau šilumos ir sunaudoja daugiau elektros.

Norint tiksliau įvertinti įrenginio darbą, būtų naudinga turėti elektros apskaitą ir šilumos skaitiklį. Vien iš sąskaitų nustatyti gedimą sudėtinga. Vis dėlto vienas galimų signalų kreiptis į serviso atstovą gali būti situacija, kai garintuvas neatsišildo iki galo.

Tačiau pats elektros sąnaudų augimas naudojant šilumos siurblį yra natūralus reiškinys.

Išvykus šildymo išjungti nereikia

Ilgesnei kelionei išvykstantys gyventojai šilumos siurblio išjungti neturėtų. Jis turi palaikyti budėjimo temperatūrą, nes visiškai išjungus šildymą pastate gali užšalti vanduo ir sukelti dar didesnių problemų.

Temperatūrą išvykus ilgesniam laikui sumažinti galima, tačiau grįžus ir norint vėl sušildyti patalpas šilumos siurbliui reikės didesnės galios. Tam tikrą laiką jis gali veikti maksimaliu pajėgumu.

Ypač tai svarbu ekstremaliose situacijose, kai elektra tiekiama generatoriumi. Tokiu atveju generatorius ilgą laiką turėtų dirbti maksimalia apkrova.

Temperatūros mažinimo nauda priklauso ir nuo paties pastato. Naujuose, šiuolaikiniuose namuose temperatūros sumažinimas vienai parai ar darbo valandomis gali nepasiteisinti: nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šilumos sutaupoma, vėliau temperatūrai pakelti vienu laipsniu gali prireikti daugiau energijos.

Senuose pastatuose, ypač naudojant radiatorius, toks sprendimas gali būti efektyvesnis, nes sistema greičiau įšyla. Tuo metu šiuolaikiniuose namuose, kuriuose įrengtas grindinis šildymas, reikia įvertinti grindų inertiškumą – joms sušilti gali prireikti 1, 2 ar 3 valandų. Todėl vien sumažinti temperatūrą ir tikėtis sutaupyti ne visada pakanka. Jei gyventojas išbandęs mato, kad toks būdas jam veikia, jis gali juo naudotis.

Visą pokalbį kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame šio straipsnio pradžioje.