Įtampa Korėjos pusiasalyje vėl šoktelėjo: Šiaurės Korėja į Japonijos jūrą paleido raketas

Šiaurės Korėja pirmadienį į jūrą prie rytinės šalies pakrantės paleido kelias balistines raketas, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Incidentas įvyko po kelių savaičių augusios įtampos, kurią pakurstė minos sprogimas prie stipriai įtvirtintos sienos su Pietų Korėja.

Sprogus minai Pietų Korėjos kontroliuojamoje demilitarizuotosios zonos (DMZ) dalyje buvo sužeisti trys Pietų Korėjos kariai. Po šio įvykio abi valstybės pranešė apie pažangesnių raketinių technologijų bandymus.

Pietų Korėjos jungtinis štabų vadų komitetas (JCS) nurodė, kad apie 9.20 val. vietos laiku, arba 0.20 val. Grinvičo laiku, iš Pchenjano apylinkių Rytų jūros kryptimi buvo užfiksuotos kelios balistinės raketos. Rytų jūra taip pat vadinama Japonijos jūra.

JCS teigimu, kariuomenė sustiprino stebėjimą ir budrumą, nes neatmetama galimybė, kad gali būti paleista daugiau raketų.

Japonijos gynybos ministerija savo ruožtu patvirtino, kad buvo paleista mažiausiai viena raketa, kuri, kaip įtariama, yra balistinė.

JCS duomenimis, dalis Šiaurės Korėjos paleistų raketų nuskriejo daugiau nei 900 km. Pietų Korėja ir jos ilgametė sąjungininkė JAV šiuo metu vertina tikslias jų charakteristikas.

Po paleidimų Pietų Korėjos nacionalinio saugumo biuras surengė neeilinį posėdį, kuriame buvo vertinama šalies karinė parengtis.

Praėjusią savaitę užbaigtas bendras Pietų Korėjos ir Jungtinių Tautų (JT) tyrimas nustatė, kad prieš daugiau nei metus DMZ sprogusias minas buvo padėjusi Šiaurės Korėja. Pchenjanas tokius kaltinimus kategoriškai neigia.

Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong Pietų Korėjos reikalavimus atsiprašyti pavadino niekingais. Ji taip pat atmetė Seulo siūlymą suteikti medicininės įrangos.

Raketinių bandymų varžybos

Spalio 3 d. Pchenjanas išbandė vidutinio nuotolio balistinę raketą. Kim Yo Jong teigimu, joje naudojama neįvardyta dirbtinio intelekto (DI) technologija, leidžianti raketai mažame aukštyje keisti skrydžio trajektoriją.

Po kelių dienų Seulas paskelbė sėkmingai išbandęs šalyje pagamintą hipergarsinį sklandantįjį aparatą (HGV). Tokį ginklą raketiniai greitintuvai arba balistinės raketos pakelia į viršutinius atmosferos sluoksnius, o vėliau jis sklendžia taikinio link.

Pietų Korėjos prezidentūra pareiškė, kad šis ginklas išplečia atgrasymo galimybes, nes gali smogti svarbiausiems taikiniams Korėjos pusiasalio operacinėje erdvėje.

Ketvirtadienį Kim Yo Jong teigė, kad Seulas turi rodyti didžiausią pagarbą, jei siekia gerinti santykius su Šiaurės Korėja. Pasak jos, Pietų Korėja, norėdama atkurti KLDR ir Pietų Korėjos ryšius, savo žodžiais ir veiksmais turėtų atsižvelgti į kitos šalies jausmus bei pirmiausia parodyti pagarbą, dėmesingumą ir nuoširdumą.

Įtampa auga ir dėl naujausių JAV prezidento Donaldo Trumpo mėginimų pradėti dialogą su Pchenjanu. Tai sukėlė nerimą, kad Vašingtono sąjungininkė Pietų Korėja galimose derybose su Šiaurės Korėja dėl branduolinių klausimų gali būti palikta nuošalyje.

Spalį Šiaurės Korėja jau buvo paleidusi kelias trumpojo nuotolio balistines raketas. Likus dienai iki to D. Trumpas leido suprasti, kad dar šiais metais galėtų susitikti su Kim Jong Unu.

Seulas ir Pchenjanas formaliai vis dar yra karo būsenoje, nes 1953 m. Korėjos karas buvo užbaigtas paliaubomis, o ne taikos sutartimi.

DMZ laikoma viena labiausiai įtvirtintų sienų pasaulyje. Su minomis susiję incidentai joje ir anksčiau didino įtampą tarp abiejų valstybių.