JAV kariai jau grįžta į Lietuvą: viltys dėl nuolatinės bazės kaitina Maskvą ir Minską

Į Lietuvą jau pradėjo atvykti naujos rotacijos JAV kariai. Kol kas jų atvyko nedaug, tačiau per artimiausią mėnesį kartu su karine technika Lietuvą turėtų pasiekti maždaug tūkstantis amerikiečių. Lietuvos politikai taip pat neatsisako siekio įtikinti Jungtines Valstijas šalyje įkurti nuolatinę karių bazę.

Nors Donaldas Trumpas viešai tokį sumanymą vertino palankiai, Pentagone sprendimai šiuo klausimu kol kas nepasistūmėjo. Vis dėlto net ir rotacinis JAV pajėgų buvimas erzina Kremlių bei Aliaksandrą Lukašenką, kuris toliau tvirtina, esą Vakarai ruošiasi pulti Rusiją ir Baltarusiją.

Pirmieji JAV kariai jau atvyko

2019 metais, per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją, JAV nusprendė Lietuvoje dislokuoti rotacinį sunkiųjų pajėgų batalioną. Tai buvo reikšmingas pokytis, o į šalį atgabenamą amerikiečių karinę techniką dalis Lietuvos gyventojų pasitiko dėkodami.

Šiemet, nutrūkus karių rotacijai, kilo klausimų, ar Lietuva neliks be amerikiečių karinės apsaugos. Valdžios atstovai tuomet tikino, kad rotacija bus tęsiama, o vakar į šalį jau atvyko pirmieji kariai.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, kad rotacija prasidėjo vakar ir Lietuvą pasiekė iki 100 pirmųjų karių. Numatyta dar 10–12 atvykimų, kurie bus tęsiami ir kitą savaitę, o iki maždaug lapkričio vidurio Lietuvoje turėtų būti dislokuoti du batalionai.

Į Pabradę iš viso turėtų sugrįžti apie tūkstantis JAV karių. Vienas batalionas bus sunkusis ir turės tankus „Abrams“, o kitas – inžinerinis.

Prezidento patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad amerikiečių kontingento buvimas yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinant kolektyvinę gynybą ir atgrasymą. Jo teigimu, artimiausiu metu Lietuvoje bus visas JAV karių kontingentas.

Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala aiškino, kad Rusija baiminasi JAV, o NATO atgrasymas stiprėja didėjant amerikiečių pajėgų skaičiui rytiniame Aljanso flange ir Lietuvoje. Anot jo, Maskva tai mato ir dėl to nesidžiaugia.

Nuolatinės bazės klausimas kol kas nejuda

Atvykstantys amerikiečių kariai Lietuvoje turėtų likti iki kitų metų vidurio. Teoriškai po to juos pakeistų kita rotacija, tačiau Lietuva, sekdama Lenkijos pavyzdžiu, tikisi iš Vašingtono sprendimo dėl nuolatinės JAV karių bazės.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė besitikintis, kad Lietuva jau pateikė pakankamai argumentų ir įrodė galinti pasiūlyti amerikiečių pajėgoms geriausias sąlygas.

Nors D. Trumpas šią idėją įvertino pozityviai, konkretaus progreso kol kas nėra. D. Matulionio teigimu, Krašto apsaugos ministerija turėtų pradėti pokalbius su Pentagonu šiuo klausimu.

TV3 žiniomis, Krašto apsaugos ministerija dar rengia pasiūlymą ir pristatymą, kuriuo ketina sudominti Pentagono planuotojus.

L. Kojala ragino kelti maksimalius tikslus, kartu pripažindamas, kad šiuo metu jie gali atrodyti ne patys realiausi.

Kremlius ir Lukašenka reaguoja į diskusijas

Vien kalbos apie galimą nuolatinę JAV karių bazę Lietuvoje nepatinka nei Kremliui, nei Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai.

A. Lukašenka pareiškė, kad Europos valstybės, įskaitant Baltarusijos kaimynes, esą precedento neturinčiu mastu didina išlaidas gynybai ir plečia karinių pratybų apimtį bei skaičių. Jo teigimu, Baltarusija tai stebi.

Jis taip pat tvirtino, kad Vakarai neva planuoja pulti rusus ir baltarusius, todėl Baltarusijos kariuomenė turi ruoštis karui. A. Lukašenka kartojo, kad agresija, jei ji įvyktų, galėtų kilti tik iš kitos pusės, o ne iš Baltarusijos.

D. Matulionis tokius pareiškimus pavadino vienais iš daugelio A. Lukašenkos anksčiau skelbtų teiginių ir ragino dėl jų nesijaudinti.

Vakar Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba paskelbė naują informaciją apie Rusijos ketinimus Europoje. Tarnyba teigė, kad Kremlius nėra atsisakęs galimos karinės konfrontacijos su NATO planų.

Ukrainos žvalgybos vertinimu, Maskva tiesioginės karinės konfrontacijos su Europa perspektyvą laiko vienu iš galimų karinių konfliktų scenarijų iki 2045 metų. Šeši tokie scenarijai esą vienu metu siejami su Šiaurės Europa, taip pat aktyviai rengiami variantai, susiję su Lenkija ir Baltijos šalimis.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius teigė, kad Ukrainos žvalgybinės informacijos ignoruoti negalima, tačiau ją būtina išanalizuoti ir palyginti su Lietuvos turimais duomenimis. Jis taip pat neatmetė, kad tokioje informacijoje gali atsispindėti ir tam tikri siekiai, pateikiami kaip žvalgybiniai duomenys.

Lietuvos žvalgyba savo ruožtu nurodo, kad plataus masto puolimo tikimybė šiuo metu yra maža. Vis dėlto ji atskirai akcentuoja hibridines grėsmes ir po įvykių Latvijos pasienyje perspėjo apie galimų panašių išpuolių tikimybę prie Lietuvos sienos.

R. Sinkevičius sakė negalintis atskleisti daug detalių, nes dalis informacijos yra slapta, tačiau ji susijusi su potencialiais neramumais pasienyje ir panašiomis grėsmėmis.

Vidaus reikalų ministras šiandien pranešė prašantis pratęsti karių pagalbą pasieniečiams, saugantiems sieną su Kaliningradu. Numatyta, kad kariai pasienyje liktų iki lapkričio.