Kaminas gali virsti tikra bomba: kaminkrėtys atskleidė klaidas, kurios namams gresia liūdnai

Vėsus ir drėgnas ruduo reiškia prasidėjusį šildymo laikotarpį. Tačiau namus malkomis ar kitu kietuoju kuru šildantiems gyventojams svarbu pasirūpinti ne vien šiluma – kūrenimas turi būti saugus. Tam nepakanka tik prižiūrėti kaminą: didelę reikšmę turi ir naudojamas kuras bei pats kūrenimo būdas.

Beveik dešimtmetį dirbantis kaminkrėtys Tadas Lagunovičius tv3.lt pasakojo per praktiką matęs labai įvairių situacijų. Viename kamine jam yra tekę rasti net 18 kibirų suodžių.

Specialisto teigimu, tokio masto apnašos paprastai susidaro dėl pačių gyventojų klaidų. Jų galima išvengti tinkamai kūrenant ir prižiūrint šildymo sistemą.

Prieš šildymo sezoną verta iškviesti specialistą

T. Lagunovičius pabrėžia, kad prieš intensyvų šildymo sezoną svarbiausia profilaktiškai patikrinti ir išvalyti kaminą. Specialistas turėtų įvertinti, ar visa sistema tvarkinga, o tuomet namus būtų galima šildyti ramiau.

Jis atkreipė dėmesį, kad kamino užsinešimas kiekvienais metais gali skirtis, nes gyventojai renkasi nevienodą kurą ir dėl to kyla skirtingų problemų.

Anot kaminkrėčio, tinkamai prižiūrimai krosniai ir teisingai kūrenamam katilui daugeliu atvejų užtenka vieno kokybiško kamino valymo per metus.

Nors priešgaisrinė tarnyba rekomenduoja kaminus valyti du kartus per sezoną, T. Lagunovičius, remdamasis devynerių metų darbo patirtimi, teigia, kad teisingai kūrenant paprastai pakanka vieno gero valymo. Dažniau valyti tenka tuomet, kai nekreipiama dėmesio į pastabas, deginamos šlapios malkos arba kūrenama per žemoje temperatūroje.

Reikia apžiūrėti ne vien kamino vidų

Specialisto teigimu, būtina įvertinti ne tik kamino vidų, bet ir jo konstrukcijų būklę. Jam tenka dirbti ir 50, ir 100 metų senumo namuose, kurių kaminai neretai būna aptrupėję arba sutrūkinėję.

Atvykęs pas klientus T. Lagunovičius visuomet prašo galimybės apžiūrėti palėpę, jei ji yra. Šioje sausoje erdvėje ypač svarbu patikrinti, ar kamine nėra įtrūkimų, nes jie gali kelti gaisro pavojų.

Kaminkrėtys pažymi, kad įtrūkusius kaminus dažnai jau reikia remontuoti, tačiau užtinkavimas yra tik laikinas sprendimas. Jei matyti kondensato pratekėjimo požymių, tai rodo kamino nesandarumą ir keliamą pavojų.

Jeigu kaminas yra nesandarus, patvaresniu ir saugesniu pasirinkimu jis vadina metalinio įdėklo įrengimą kamine.

Kalbėdamas apie kamino stogelį, T. Lagunovičius pabrėžia, kad jis turi ir privalumų, ir trūkumų. Stogelis apsaugo nuo lietaus bei mažina drėgmės poveikį, tačiau užsidegus stipriai suodžiais užsinešusiam kaminui gali padidinti stogo užsidegimo grėsmę. Pasak jo, liepsna tokiais atvejais gali pakilti net du metrus virš kamino, o atsitrenkusi į stogelį kibirkštimis gali sklisti į stogo pusę.

Be to, netaisyklingai sumontuotas stogelis gali pabloginti trauką, todėl jis turi būti įrengtas tinkamai.

Didžiausią pavojų kelia dervos

Kūrenant kaminuose neišvengiamai kaupiasi suodžiai, tačiau ne visi jie vienodai pavojingi. T. Lagunovičius aiškina, kad vadinamieji geri suodžiai būna lengvi, purūs ir jų susikaupia nedaug.

Tokios apnašos susidaro kūrenant aukštoje temperatūroje, o naudojant malkas – kai jos yra sausos. Specialisto teigimu, tokių suodžių užsidegimo tikimybė yra labai maža.

Daugiau problemų sukelia kietos ir itin degios dervos, dar vadinamos blogaisiais suodžiais. Jos ima kauptis deginant šlapias malkas arba palaikant per žemą temperatūrą.

Anot kaminkrėčio, kritine laikoma maždaug 60 laipsnių kūrenimo temperatūra: jai nukritus žemiau šios ribos pradeda formuotis dervų sankaupos. Jei jų prisikaupia daugiau ir kaminas užsidega, jos gali degti ilgai bei sukelti labai rimtų problemų.

Į pakurą keliauja net šiukšlių maišai ir padangos

Saugiam šildymui svarbu ne tik tai, kaip kūrenama, bet ir kas dedama į pakurą. T. Lagunovičius pasakoja per darbo metus susidūręs su daugybe atvejų, kai žmonės degina beveik viską, ką turi.

Pasak jo, kai kurie gyventojai į krosnį meta ir buitines šiukšles – net visą šiukšlių maišą. Tokia praktika, specialisto vertinimu, itin blogina situaciją, nes kaminas smarkiai pasidengia dervomis.

Kaminkrėčiui yra tekę rasti pakurose ir padangų likučių. Jo teigimu, tai rodo, kad dalis žmonių kūrenimui naudoja visiškai netinkamas atliekas.

Pavojingiausiomis jis vadina plastiką ir drabužius. Šias atliekas reikia utilizuoti tinkamai ne tik dėl galiojančių reikalavimų, bet ir todėl, kad jos labai stipriai užteršia kaminą dervomis.

Specialistas taip pat perspėja dėl baldinių plokščių bei iš jų pagamintų granulių naudojimo. Jis pažymi, kad populiarėjančios baldinėms plokštėms skirtos granulės gali sutrumpinti granulinio katilo degiklio tarnavimo laiką, palyginti su įprastomis kokybiškomis granulėmis.

Granulės patogiausios, briketai – ekonomiškiausi

Paklaustas, ką rinktųsi iš malkų, briketų ir granulių, T. Lagunovičius nurodė, kad pats naudoja granulinį katilą ir kūrena granulėmis.

Jis džiaugiasi šiuo pasirinkimu dėl patogumo ir mažos priežiūros, nors pripažįsta, kad toks šildymas kainuoja brangiau. Svarbiausia, pasak jo, pasirinkti geros kokybės granules.

Kaminkrėčio vertinimu, šildymas granulėmis ypač patogus vyresnio amžiaus žmonėms. Jis pateikė ir savo mamos pavyzdį: ši granulinį katilą naudoja trejus metus ir yra juo patenkinta, todėl, jo teigimu, greičiausiai nebegrįš prie malkų.

T. Lagunovičius taip pat primena, kad išėmus degiklį granulinį katilą galima kūrenti ir malkomis. Toks sprendimas pasiteisino žiemą, kai granulių kainos buvo didelės. Jis atkreipia dėmesį ir į valstybės skiriamą paramą granulinio katilo įsirengimui.

Nors granules jis laiko geriausiu pasirinkimu, ekonomiškiausiais vadina briketus. Juos paprasta sandėliuoti, nereikia nei pjauti, nei skaldyti. Pagal jo vertinimą, po granulių rikiuojasi briketai, o tik tada – malkos.

Viena dažniausių klaidų, anot kaminkrėčio, yra netinkamai pasirinktas kuras. Į klausimą, kokias malkas verta rinktis, jis atsako paprastai – sausas. Jis pažymi, kad išaugus kuro kainoms žmonės neretai paskutinę minutę nusiperka drėgnų malkų, kurios nespėja išdžiūti.

Dažna problema – per žema kūrenimo temperatūra

Tinkamiausia kūrenimo temperatūra, pasak T. Lagunovičiaus, yra 70 laipsnių, o svarbiausia – ją palaikyti pastovią.

Jis perspėja, kad nepakanka trumpam pasiekti 80 ar 90 laipsnių, jei vėliau kūrenimas sumažinamas iki maždaug 50–60 laipsnių. Toks režimas skatina problemas kamine.

Dažnai tai nutinka dėl netinkamai parinkto katilo. Specialistų reikėtų pasikonsultuoti iš anksto, kad katilo galingumas būtų parinktas pagal namo šiluminę varžą, plotą ir kitus parametrus.

Jei katilas parinktas per galingas, žmogui gali būti per karšta kūrenti rekomenduojamoje 70 laipsnių temperatūroje. Tuomet temperatūra mažinama, kad patalpose nebūtų per šilta, tačiau dėl to greičiau užsineša ir kaminas, ir pats pečius.

Naujesni katilai yra automatizuoti ir turi termometrus, tačiau senoje koklinėje krosnyje tikslią temperatūrą palaikyti sudėtingiau. Tokiu atveju T. Lagunovičius pataria neprikrauti daug malkų, kad vyktų degimas, o ne smilkimas.

Jo teigimu, mažoje pakuroje geriau dažniau dėti po vieną ar kelias pliauskas ir durelėmis reguliuoti kūrenimo intensyvumą.

Kada galima valyti pačiam, o kada reikalingas kaminkrėtys?

T. Lagunovičius sako, kad kaminą galima bandyti valyti savarankiškai, tačiau rezultatas priklauso nuo susikaupusių apnašų rūšies.

Paprastu prekybos centre įsigytu šepečiu galima nesunkiai pašalinti purius, vadinamuosius geruosius suodžius. Tačiau dervų tokiu būdu išvalyti nepavyks – tam reikia specialių įrankių.

Susikaupus dervoms gali padėti kamino valymo milteliai. Juos panaudojus apnašos pasidaro panašios į morengą, todėl jas vėliau lengviau pašalinti įprastu šepečiu.

Pasak specialisto, tokie milteliai kainuoja apie penkis eurus, todėl tai gali būti nebrangus sprendimas savarankiškam valymui. Vis dėlto jis tinka ne kiekvienai situacijai.

Kaminkrėtys perspėja, kad mėginant valyti iš apačios galima pažeisti metalinio įdėklo sujungimus. Tuomet kamine susidaro susiaurėjimas, kuriame suodžiai pradeda kauptis dar greičiau.

Kamino vidaus būklę galima preliminariai įvertinti ir telefonu. T. Lagunovičius pasakoja pats naudodamas prožektorių ir telefonu padarydamas nuotrauką, kurioje pakankamai aiškiai matyti kamino užsinešimas.

Jeigu žmogus negali užlipti ant stogo, jis taip pat gali telefonu nufotografuoti kamino vidų, priartinti vaizdą ir įvertinti, kiek apnašų yra susikaupę.

Saugų šildymo sezoną lemia paprasti dalykai: kokybiškas kuras, tinkama kūrenimo temperatūra ir reguliari bei atsakinga kamino priežiūra. Pasirūpinus visais šiais aspektais, žiemą galima pasitikti išvengiant nemalonių staigmenų.