Kamuolinių gaujos siaubas: nepaklusniems – žiaurios bausmės ir mirtini išpuoliai

Kamuolinių gauja, vienijusi nuo 200 iki 400 narių, laikoma paskutine tokio dydžio nusikalstama grupuote, kurią Lietuvos kriminalistams pavyko išaiškinti. Ilgai šešėlyje veikę jos vadovai ilgainiui prarado atsargumą: ėmė mažiau slėpti prabangų gyvenimą ir važinėti ypač brangiais automobiliais.

Daug nusikalstamų veikų grupuotė vykdė už Lietuvos ribų, todėl jos nariai tikėjosi išvengti atsakomybės savo šalyje. Tačiau nebaudžiamumo jausmas tapo klaida, padėjusia pareigūnams sugriauti Kaune susiformavusią nusikalstamą struktūrą.

Rašytojas Dailius Dargis, nagrinėjęs vienos paslaptingiausių ir žiauriausių Kauno grupuočių veiklą, portalui tv3.lt pasakojo, kad Kamuoliniai jį sudomino dėl savo uždarumo. Anot jo, tokios gaujos kaip Daktarai, Tulpiniai ar Princai viešai demonstravo galią, o Kamuoliniai buvo mažiau pastebimi ir veikė uždarame rate.

D. Dargis teigė gyvenant Kaune girdėjęs apie šią grupuotę, tačiau jam neteko susidurti su su jos nariais susijusiomis bylomis. Būtent paslaptingumas, pasak rašytojo, paskatino plačiau papasakoti apie šią nusikalstamą grupę.

Šūviai, atskleidę naują Kauno grupuotę

Plačiau apie Kamuolinius prabilta 2009 metais, kai buvo apšaudytas prabangus automobilis „Audi 8“. Juo tuo metu važiavo Agurkinių gaujos narys Tadas Petrošius ir Rainoldas Mockus.

Apšaudymas sodų bendrijoje siejamas su Agurkinių ir Kamuolinių kova dėl įtakos Kaune. Abu automobilyje buvę vyrai patyrė sunkių sužalojimų, tačiau išgyveno.

D. Dargio teigimu, po šio išpuolio viešumoje atsirado Giedriaus Janonio-Kamuolio vardas, o skandalingas įvykis leido suprasti, kad Kaune veikia dar viena stambi nusikalstama grupuotė.

Pasak rašytojo, Kamuolinių veiklos pradžia siejama su maždaug 1999 metais. Tuo metu jie buvo susiję su kitos gaujos nariais ir, kaip kalbama, veikė tarsi Remigijaus Daškevičiaus kovinis vienetas, vykdęs jo pavedimus.

Grupuotės struktūra buvo plati: teigiama, kad ji turėjo keturis „filialus“, o nusikaltimuose dalyvavo daug žmonių. Narių skaičius, svyravęs nuo 200 iki 400, rodė didelės nusikalstamos organizacijos mastą.

Lyderiai ir bendradarbiavimas su teisėsauga

Pagrindiniais gaujos vadovais laikyti G. Janonis-Kamuolys ir Tomas Gaidanka-Ilgas. Pastarasis anksčiau buvo žinomas kaip žiaurus automobilių vagis.

D. Dargio vertinimu, T. Gaidanka galėjo būti turtingiausias grupuotės narys. Jis nuo automobilių vagysčių esą perėjo prie nekilnojamojo turto ir jo turi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Manoma, kad šis turtas įsigytas už nelegaliai uždirbtus pinigus. T. Gaidanka gyveno prestižiniame Kauno Kleboniškių kvartale. Rašytojo teigimu, jo godumas galėjo tapti viena iš priežasčių, atvedusių iki įkalinimo.

Kalbama, kad T. Gaidanka apgavo kelis jaunesnius bendrininkus, o vienas jų, supykęs ant gaujos vadeivos, pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleidė jo nusikalstamas veikas. D. Dargio teigimu, didžiosios Lietuvos gaujos žlugdavo būtent tada, kai jų nariai imdavo talkinti pareigūnams.

Bandžiusius pasitraukti bausdavo žiauriai

Kamuoliniai išsiskyrė ne tik nusikaltimais, bet ir elgesiu su savais nariais. Norintieji palikti grupuotę, pasak D. Dargio, patirdavo pažeminimus, mušimą ir kitokį smurtą, o kai kuriais atvejais tai galėjo kainuoti gyvybę.

Rašytojas pasakojo, kad gaujos vadovai išsikviesdavo ketinančius pasitraukti narius ir mėgindavo juos palaužti. Vienas žmogus buvo žiauriai sumuštas. Taip pat kalbama, kad T. Gaidanka turėjo mėlyną laužtuvą, kuriuo bausdavo nepaklususius grupuotės narius.

Yra žinomas atvejis, kai pasitraukti norėjusiam nariui buvo nupjauta ausis. Kitą nepaklususį žmogų keli gaujos nariai mirtinai sumušė.

Vieną kartą grupuotės nariai dviem automobiliais, apsiginklavę, vyko į Hagą. Ten jie turėjo apšaudyti vieną nepaklususį narį. Žmogus buvo sužeistas, tačiau išgyveno. Teigiama, kad gaujos rūstybę jis užsitraukė įžeidęs arba nepagarbiai pasielgęs su vieno iš lyderių moterimi.

D. Dargis taip pat nurodė, kad dalis Kamuolinių nepagarbiai elgėsi su savo antrosiomis pusėmis ir, tikėtina, prieš jas naudojo fizinį smurtą. Anot jo, tokia neapykanta gali rodyti, kad patys grupuotės nariai praeityje buvo susidūrę su tam tikromis problemomis.

Kai kurie gaujos nariai norėjo, kad jų vaikai rinktųsi tėvų kelią. Vis dėlto T. Gaidanka vieną savo vaiką išsiuntė mokytis į užsienį, o G. Janonis-Kamuolys tikėjosi, kad jo vaikas taps futbolininku.

Taip pat aiškėja, kad Kamuoliniai planavo nužudyti pagrindinius Agurkinių gaujos narius. Šiam sumanymui buvo paruoštas specialus automobilis, ginkluotė ir šaulys. Vis dėlto kalbama, kad po nesėkmingo pasikėsinimo į T. Petrošių gaujos vadovai pakeitė planus ir jo atsisakė.

D. Dargio teigimu, viešumo vengę Kamuoliniai savo turtą pradėjo rodyti tada, kai ėmė manyti, jog teisėsauga jų nepasieks. Kadangi nemažai nusikaltimų buvo padaryta užsienyje, vadeivos atsipalaidavo, pirko prabangius automobilius ir jais važinėjo. Rašytojo manymu, po Agurkinių grupuotės sutriuškinimo prieš kelerius metus Kamuoliniai turėjo suprasti, kad jų laukia panašus likimas.