Kapų augalai gali nemaloniai nustebinti: klaida, kuri po kelerių metų uždengia net paminklo užrašus

Rudenį kapavietėse vasarines gėles keičia šaltesniam laikui atsparesni augalai. Vis dėlto juos renkantis svarbi ne vien išvaizda: vėstant orams, didėjant dirvos drėgmei ir artėjant žiemai, skirtingų rūšių augalų galimybės prigyti labai skiriasi.

Kapų tvarkymo ir priežiūros paslaugų įmonės „Memorus“ įkūrėja Eglė Balčiūnienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kurie augalai rudenį tinkamiausi kapavietėms, geriausiai pakelia vėsesnį laiką ir gali išsaugoti dekoratyvumą iki Vėlinių.

Rudenį kapavietėms tinka ne tik žydintys augalai

Specialistės teigimu, šiuo metu geriausia rinktis augalus, kurie nebijo vėsesnių orų ir išlieka gražūs, kai vasarinių gėlių sezonas jau eina į pabaigą.

Iš sezoninių augalų dažniausiai pasirenkami viržiai ir chrizantemos. Tinkamame grunte pasodinti viržiai ilgai išsaugo dekoratyvumą, o kai kada sėkmingai peržiemoja ir auga kitais metais. Chrizantemas E. Balčiūnienė siūlo sodinti arčiau Vėlinių, nes tuomet jos kapavietei suteikia spalvų, kurių jau trūksta pasibaigus vasarinių augalų laikui.

Tačiau rudenį verta dairytis ne vien žiedų. Kapavietėms gali tikti ir daugiametės dekoratyvinės rūšys – žilės, kalocefalai, bruknuolės, smilginiai augalai, hebės, alūnės bei kiti nedideli foniniai augalai.

Vazonuose augintus daugiamečius augalus galima sodinti net iki lapkričio, jei tik žemė dar nėra įšalusi. Pasak kraštovaizdžio specialistės, dirva šiuo laikotarpiu tebėra gana šilta ir joje daugiau drėgmės nei vasarą, todėl augalai dar iki žiemos gali pradėti formuoti šaknų sistemą.

Vien grožiu prekybos vietoje pasikliauti nevertėtų

Nors prieš Vėlines norisi kapavietę papuošti, E. Balčiūnienė ragina sprendimo negrįsti vien tuo, kaip augalas atrodo parduotuvėje. Būtina įvertinti būsimas jo augimo sąlygas ir tai, kiek priežiūros galės skirti kapavietę lankantys artimieji.

Renkantis ji siūlo atsižvelgti į keturis dalykus: saulės kiekį, dirvos ir drėgmės sąlygas, lankymo dažnumą bei būsimą augalo dydį.

Saulėtose ir sausose kapavietėse geriau tiks šilokai, perkūnropės, čiobreliai, eraičinai, pajūrinės gvaizdės bei kiti saulę mėgstantys augalai. Pavėsingose arba dalinai pavėsingose vietose tinkamesnės melsvės, alūnės, gebenės, žiemės ir pachisandros.

Ne mažiau reikšminga dirvos būklė. Specialistė pažymi, kad kapavietėse po medžiais žemės paviršius gali atrodyti įprastai drėgnas, tačiau giliau esantis gruntas kartais būna sausas, be struktūros ir pilnas paviršinių šaknų. Dėl to augalus ne tik sudėtinga pasodinti – vėliau jie stipriai varžosi dėl drėgmės ir maisto medžiagų.

Mažas vazonas gali suklaidinti

Viena dažniausių klaidų – nepagalvojama, kokio dydžio augalas bus po kelių metų. Nedidelis ir patraukliai atrodantis augaliukas prekybos vietoje ilgainiui gali išaugti tiek, kad uždengs paminklo užrašus, išplis į takelius ar ims konkuruoti su kitais augalais.

Pasak E. Balčiūnienės, augalą reikia vertinti ne pagal jo vaizdą mažame vazone parduotuvėje, bet pagal tai, kaip jis atrodys kapavietėje po 3–5 ar net daugiau metų.

Specialistė taip pat pastebi, kad kapavietėse vis dažniau atsisakoma gausybės sezoninių gėlių ir pasirenkami ilgaamžiškesni sprendimai. Norint, kad apželdinimas būtų patrauklus ne vien rudenį ir tarnautų ilgiau, ji rekomenduoja žemaūgius, lėtai augančius daugiamečius augalus, kuriems reikia mažiau priežiūros.

Rudens favoritais kapavietėse E. Balčiūnienė įvardija viržius, chrizantemas, žiles, kalocefalus, bruknuoles, nedideles dekoratyvines smilgas, alūnes ir kitus žemaūgius daugiamečius augalus.