Kėdainių ūkininko byla sukrėtė teismus: demencija „išnyko“ ekspertizėje, o nuosprendis dar neaiškus

Ilgus metus trukęs Kėdainių rajono ūkininko Vaidoto Z. ir jo kaimyno A. K. ryšys galiausiai peraugo į sudėtingą baudžiamąją bylą, kurioje susikirto priežiūros, pinigų, sveikatos būklės ir teisingumo klausimai. Vienoje pusėje atsidūrė ūkininkas, teigiantis daugiau nei dešimtmetį suteikęs kaimynui pastogę, maistą ir pagalbą, kitoje – A. K., kuriam institucijos buvo nustačiusios sunkią demenciją, visišką priklausomybę nuo slaugos ir 15 proc. darbingumą.

Tačiau vėliau atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė nurodė visai kitokią A. K. būklę – demencija nepasitvirtino, o nustatytas tik lengvas kognityvinis sutrikimas. Tuo metu Vaidotas Z. po apeliacinio teismo sprendimo buvo pripažintas kaltu dėl dalies pinigų pasisavinimo, nors pirmosios instancijos teismas jį buvo visiškai išteisinęs. Galutinį sprendimą dar turi priimti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ūkininkas kaimyną priėmė gyventi pas save

Vaidoto Z. ir A. K. pažintis prasidėjo 2006 metais. Tuo metu ūkininkas valdė stambų ūkį, augino avis ir laikė sportinius žirgus. Matydamas sunkiai besiverčiantį bei po ankstesnės nelaimės šlubuojantį kaimyną, jis pasiūlė šiam ganyti avis.

Vaidoto Z. teigimu, A. K. jo namuose apsigyveno netrukus po to, kai paprašė ilgesniam laikui priimti jį gyventi. Ūkininkas turėjo didelį, 13 kambarių namą ir, matydamas sudėtingą kaimyno bei jo šeimos situaciją, sutiko padėti.

Pasak Vaidoto Z., 2007 metais, pardavus sportinį žirgą, A. K. pasisavino už jį gautus pinigus ir dviem savaitėms dingo. Ūkininkas svarstė kreiptis į policiją, tačiau nusprendė to nedaryti, nes manė, kad kaimynas neturės iš ko atlyginti žalos. Vyrai esą sutarė, kad A. K. skolą bandys atidirbti įvairiais darbais.

2008 metais A. K. paprašė paskolinti pinigų neįgalumo dokumentams tvarkyti. Vaidotas Z. nurodė paskolinęs 2 tūkst. litų ir nuvežęs kaimyną pas gydytojus. Vėliau A. K. buvo paskirta globa, už kurią mokėta 800 litų, bei 220 litų išmoka, tad jo mėnesio pajamos viršijo 1 tūkst. litų.

Po vienu stogu praleido 12 metų

A. K. ūkininko namuose gyveno apie 12 metų. Vaidoto Z. žmona teisme pasakojo, kad kaimynas tapo tarsi šeimos nariu. Dėl silpnos sveikatos jis ūkyje beveik nedirbo, nors kartais pakūrendavo krosnį. Pasak jos, A. K. kas mėnesį mokėdavo 500 litų už maistą ir drabužių skalbimą.

Apie tai, kad A. K. ilgą laiką gyveno prižiūrimas, pamaitintas ir aprūpintas, teisme kalbėjo ir liudytojai. Viena liudytoja nurodė, kad A. K. ūkininkas priėmė, nes šis esą buvo niekam nereikalingas. Kitas liudytojas teigė, jog Vaidotas Z. padėjo jam sutvarkyti pašalpų dokumentus, vežiodavo, rūpinosi buitimi ir priežiūra.

Pats A. K. teisme buvo patvirtinęs, kad banko kortelę ir dokumentus Vaidotui Z. atidavė savo noru, nes ūkininko namuose jautėsi saugiau. Jis taip pat sakė, kad už gyvenimą ten nemokėjo, nes Vaidotas Z. jį išlaikė.

Vėliau santykiai ėmė blogėti. Vaidoto Z. teigimu, apie 2017 metus A. K. pradėjo stipriai vartoti alkoholį, nors ir sunkiai vaikščiojo. Galiausiai ūkininko žmona pareikalavo pasirinkti – nebegerti arba išsikelti. A. K. kurį laiką išvažiuodavo, vėl grįždavo, tačiau vėliau nusprendė nebegrįžti gyventi į ūkininko namus.

Net ir išsikrausčius A. K. esą toliau kreipdavosi į Vaidotą Z. prašydamas nuvežti į reikalingas vietas, padėti apsipirkti ar sutvarkyti kitus reikalus.

Į konfliktą įsitraukė artimieji

2022 metų sausio pradžioje į kaimą buvo iškviesta laida „TV Pagalba“. Netrukus teisėsaugai pateiktas A. K. vardu pasirašytas pareiškimas, kuriame Vaidotas Z. apkaltintas neteisėtai pasisavinęs daugiau nei 50 tūkst. eurų.

Ūkininkui pareikšti kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto – 52 888,23 Eur – pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir dokumentų pagrobimo ar neteisėto laikymo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

A. K. dukterėčia teisme pasakojo, kad jos dėdė savo asmens tapatybės ir banko korteles buvo perdavęs Vaidotui Z. savanoriškai. Jos versija buvo tokia, kad iš maždaug 100 eurų neįgalumo pašalpos A. K. turėjo gauti 50 eurų maistui, o likusi suma būtų skirta kelionėms į parduotuvę ar gydymo įstaigą.

Ji taip pat nurodė, kad pareiškimą nutarė rašyti pasikalbėjusi su dėde ir įtarusi, jog situacija nėra tinkama. Dabar, pasak jos, A. K. banko kortelę valdo ji pati: į bankomatą jie vyksta kartu, dėdė būna šalia, tačiau veiksmus atlieka dukterėčia. Ji taip pat teigė, kad parduotuvėse A. K. dalyvauja atsiskaitant, o kortelę priglaudžia ji.

A. K. parodymai byloje ne visuomet sutapo, tačiau jis pripažino, kad gyvendamas pas Vaidotą Z. buvo aprūpintas maistu, cigaretėmis ir kitais kasdieniais poreikiais. Jis sakė, kad tuomet pinigų jam nereikėjo, nes viskuo rūpinosi ūkininkas. Dabar, jo teigimu, tuo rūpinasi dukterėčia.

Vaidotas Z. kaltinimus neigė ir tvirtino, kad jo banko kortele nesinaudojo be A. K. valios.

Pirmasis teismas išteisino, apeliacija nuteisė

Pirmosios instancijos teismas, apklausęs šalis bei liudytojus, Vaidotą Z. visiškai išteisino. Teismas padarė išvadą, kad tarp vyrų egzistavo civiliniai santykiai: A. K. mokėjo sutartą 500 litų, vėliau 150 eurų, sumą už maistą, skalbimą ir šildymą, o ūkininkas jam skyrė kambarį, tvarkė dokumentus, vežiojo ir padėjo išsigryninti pinigus.

Teismas apskaičiavo, kad A. K. maistui, cigaretėms, alkoholiui ir priežiūrai per 116 mėnesių galėjo būti išleista daugiau kaip 59 150 Eur. Per tą patį laiką A. K. buvo gavęs 64 471 Eur išmokų. Likęs 5 321 Eur skirtumas, teismo vertinimu, galėjo būti panaudotas kurui, malkoms ir smulkioms išlaidoms. Taip pat pažymėta, jog išlaikymas valstybiniuose globos namuose būtų kainavęs mažiausiai 87 928 Eur.

Baudžiamoji byla tuo metu žlugo, civilinis ieškinys liko nenagrinėtas, o Vaidotui Z. iš valstybės priteista daugiau nei 10 tūkst. eurų advokato išlaidoms padengti.

Tačiau Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Rita Čivinskaitė sprendimą apskundė. Apeliacinis teismas bylą vertino padalydamas laikotarpį į dvi dalis: nuo 2006 metų rudens iki 2017 metų rugpjūčio, kai A. K. gyveno pas ūkininką, ir nuo 2017 metų rugsėjo iki 2021 metų gruodžio, kai jis jau gyveno atskirai.

Apeliacinis teismas nusprendė, kad antruoju laikotarpiu Vaidotas Z. A. K. jau nebeglobė, nors iš jo kortelės išgrynino 24 tūkst. Eur. Iš šios sumos atskaičius 8 392,94 Eur A. K. naudai patirtų išlaidų, beveik 16 tūkst. eurų pripažinta pasisavintais.

Kadangi ši suma nepasiekė 20 tūkst. eurų ribos, veika buvo perkvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Vaidotui Z. skirta 5 tūkst. Eur bauda, iš jo priteista beveik 16 tūkst. eurų turtinės žalos ir 2 tūkst. eurų neturtinės žalos A. K. naudai, taip pat 5 900 Eur nukentėjusiojo advokato išlaidoms. Ankstesnis daugiau nei 10 tūkst. eurų gynybos išlaidų priteisimas ūkininkui panaikintas.

Išteisinimai dėl neteisėto kortelės naudojimo ir dokumentų laikymo liko galioti.

Byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą

Vaidoto Z. gynėjas Vaidas Paulauskas kasaciniame skunde teigė, kad buvo netinkamai taikoma teisė, kriminalizuoti civiliniai santykiai, selektyviai vertintos aplinkybės ir prieštaringai spręsta dėl A. K. sveikatos būklės.

Posėdyje bylą nagrinėjantis prokuroras, išklausęs advokato argumentus, pripažino, kad gynybos pozicija yra svarbi ir teisiškai pagrįsta. Jis neatmetė galimybės, kad apeliacinio teismo sprendimą gali tekti iš esmės peržiūrėti, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba Vaidotą Z. išteisinti galutinai.

Šiuo metu laukiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo.

Ekspertizė paneigė anksčiau nustatytą demenciją

Byloje iškilo ir A. K. sveikatos būklės klausimas. 2008–2010 metais jam buvo nustatytas 15 proc. darbingumas bei F02.8 diagnozė – demencija sergant kitomis ligomis.

2010 metais trumpojo protinės būklės tyrimo MMSE rezultatas siekė 2 balus iš 30, o Barthel indeksas – 20 balų. Dokumentuose nurodytas nuolatinės slaugos poreikis ir visiškas nesavarankiškumas.

2023 metų pradžioje, dukterėčiai tvarkant neterminuotos slaugos pratęsimo dokumentus, medicininiuose įrašuose nurodyta nepatikslinta demencija F03, sunkus pažintinių funkcijų sutrikimas ir 9 MMSE balai. NDNT A. K. nustatė neterminuotą antrojo lygio specialiosios nuolatinės slaugos poreikį.

Medicinos dokumentuose dukterėčia nurodė, kad nuo 2021 metų pabaigos A. K. nebesiorientavo įprastose situacijose, nesugebėjo pasirūpinti higiena, apsirengti, pasiruošti maisto ar savarankiškai pavalgyti, pasiklysdavo namuose, nekontroliavo šlapinimosi ir tuštinimosi, bandydavo be tikslo išeiti iš namų, elgdavosi destruktyviai bei kartais agresyviai.

Tačiau Vaidoto Z. gynėjo prašymu A. K. buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė. 2024 metų ekspertizės akte pažymėta, kad demencija ir įgyta silpnaprotystė nepasitvirtino. Specialistai nustatė tik lengvą kognityvinį sutrikimą.

Atliekant MMSE testą A. K. surinko 25 balus, nors anksčiau jo rezultatai buvo 2 ir 9 balai. Teismo psichiatrė ekspertė S. Š. teisme patvirtino, kad ekspertizės metu demencijos požymių nenustatyta, ryškaus pažintinių funkcijų defekto nestebėta, o A. K. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Psichologė ekspertė V. K. nurodė, kad tiriamojo silpnesnė vieta yra žodinė minčių raiška ir svarbių gyvenimo įvykių datų neprisiminimas. Vis dėlto, jos vertinimu, lengvas kognityvinis sutrikimas nereiškia klaidingo realybės suvokimo.

Gynybos pasitelktas nepriklausomas teismo psichiatrijos ekspertas dr. Konstantinas Daškevičius savo išvadoje pažymėjo, kad asmuo, ilgus metus sergantis demencija ir turintis progresuojančių pažintinių funkcijų bei mąstymo sutrikimų, negalėtų savarankiškai surašyti 2022 metų sausio 13 dienos pareiškimo dėl pinigų pasisavinimo ir neteisėto turto užvaldymo bei suvokti jo turinio.

Vaidotas Z. teigia, kad šie skirtingi vertinimai kelia klausimų dėl A. K. neįgalumo ir slaugos išmokų pagrįstumo. Jis įsitikinęs, kad kaimynas neįgalumą simuliavo ir gavo neteisėtai, tačiau oficialus tyrimas dėl galimo kyšio davimo nebuvo atliktas. Ūkininkas taip pat pripažįsta, kad galimam tokiam veiksmui jau būtų taikoma senatis.

Prašo patikrinti ankstesnius sprendimus

Po teismo ekspertizės Vaidotas Z. kreipėsi į teisėsaugą ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Jis prašė atlikti neplaninį patikrinimą, iš naujo įvertinti 2008, 2010 ir 2023 metų NDNT sprendimų pagrįstumą, palyginti juos su 2024 metų ekspertizės išvadomis, panaikinti nepagrįstus sprendimus dėl slaugos poreikio ir perduoti medžiagą teisėsaugai dėl galimo sukčiavimo bei dokumentų klastojimo.

Vaidoto Z. teigimu, agentūra į jo liepos mėnesį pateiktą kreipimąsi ilgą laiką neatsakė. Atsakymas pareiškėjui esą išsiųstas tik praėjus dviem dienoms po žurnalistų užklausos ir maždaug trims mėnesiams nuo pareiškimo pateikimo.

Žiniasklaidai Agentūros Metodinės pagalbos ir analizės skyriaus vyresnioji patarėja Aurelija Babinskienė nurodė, kad gavus skundą dėl kito asmens gali būti inicijuota neplaninė kontrolė. Ji taip pat paaiškino, kad nustačius galimai neteisėtus sprendimus gali būti pradedamas tyrimas, o esant teisiniam pagrindui – kreipiamasi į kompetentingas institucijas.

Tačiau dėl asmens duomenų apsaugos Agentūra neatskleidė, ar konkrečiu atveju buvo pradėtas patikrinimas ir kokie sprendimai priimti.

Atviri klausimai lieka

Vaidotas Z. ne kartą kreipėsi į prokuratūrą prašydamas pradėti tyrimą dėl galimo neteisėto valstybės lėšų gavimo, tačiau jo prašymai buvo atmesti. Kaip nurodyta, pareiškimus teikė baudžiamojoje byloje nuteistas asmuo, turintis asmeninį gynybos interesą.

Tuo metu ūkininko gynimo pozicija remiasi tuo, kad teismo ekspertizė prieštarauja ankstesnėms išvadoms apie A. K. sveikatos būklę. Viena svarbiausių šios istorijos aplinkybių lieka skirtingas to paties žmogaus vertinimas: medicininiuose dokumentuose jis ilgą laiką buvo apibūdinamas kaip visiškai priklausomas nuo slaugos, o teismo ekspertizėje pripažintas galinčiu suprasti ir valdyti savo veiksmus.

Kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rengiasi paskelbti galutinį verdiktą, neatsakyti lieka klausimai dėl Vaidoto Z. nuteisimo pagrįstumo, A. K. parodymų vertinimo ir ankstesnių sprendimų dėl jo slaugos poreikio.