KGB bendradarbių pavardės gali sukelti „politinį cunamį“: Veryga ragina nebetęsti vilkinimo

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui vėl nagrinėjant buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga pabrėžia, kad visuomenė turi teisę gauti šią informaciją, todėl sprendimo esą nederėtų toliau atidėlioti.

Trečiadienį „Žinių radijui“ politikas sakė nežinantis, ar iniciatyva duos rezultatų ir naudos, nes Seime, anot jo, nuolat susiformuoja dauguma, prieštaraujanti tokiam sprendimui dėl jam sunkiai suprantamų motyvų. Vis dėlto A. Veryga tai vadino iki šiol neišpildytu visuomenės lūkesčiu.

Pasak LVŽS vadovo, nenorą paviešinti buvusių KGB bendradarbių duomenis gali lemti nuogąstavimai dėl politinių pasekmių. Jo vertinimu, į viešumą iškilus tam tikroms pavardėms, tai galėtų sukelti politinį cunamį, todėl šio klausimo ir vengiama išspręsti iki galo.

A. Veryga atkreipė dėmesį, kad ši tema sprendžiama jau daugiau nei 30 metų. Jo teigimu, atsakomybę už terminų pratęsimą turėtų prisiimti tie, kurie tokius sprendimus priėmė.

Politikas pabrėžė, kad valstybė įgyvendina įsipareigojimus, kuriuos buvo prisiėmusi tuo laikotarpiu, o visuomenė šiuo atveju turi teisę žinoti informaciją. Anot jo, už vėlesnį terminų pratęsinėjimą atsakyti turėtų jį inicijavę asmenys.

ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tęs „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio parengtų įstatymo pataisų svarstymą. Jomis numatoma nuo 2028 metų sausio 1 dienos išslaptinti buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo duomenis.

Siūlomomis pataisomis būtų panaikintas 1999 metais priimtas įstatymas, nustatantis buvusių KGB bendradarbių registravimo, prisipažinimo, apskaitos bei prisipažinusių asmenų apsaugos tvarką.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, pakeitimai galėtų paliesti apie 400 darbingo amžiaus žmonių, kuriems informacijos paviešinimas galėtų kelti grėsmę.

Pernai gruodį po pateikimo už pataisas balsavo 51 Seimo narys, vienas buvo prieš, dar du susilaikė. Projektą nagrinėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlė jį atmesti.