Kiaulės galva prie mečetės sukėlė audrą: ekspertai ir politikas susikirto dėl musulmonų augimo Lietuvoje

Protestas Lietuvoje prieš augančią migraciją ir vadinamąją islamizaciją atkreipė dėmesį ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. Viešų diskusijų epicentre atsidūrė protestuotojų naudota kiaulės galva bei platesnis klausimas – ar nuogąstavimai dėl didėjančio musulmonų skaičiaus Lietuvoje turi pagrindą.

Šią temą aptarė Vytauto Didžiojo universiteto arabistas prof. Egdūnas Račius ir Seimo narys Vytautas Sinica.

Kiaulės galva musulmonui – ne būtinai stipriausias įžeidimas

E. Račiaus vertinimu, Lietuva šioje srityje iš dalies atkartoja Vakarų Europos pavyzdžius, kur protestai prieš tariamą ar realią islamizaciją vyksta jau kelis dešimtmečius ir pasitelkiamos įvairios nepritarimo formos.

Profesorius teigė manantis, kad dalis žmonių pernelyg sureikšmina kiaulės simbolį ir įsivaizduoja, jog musulmoną gali stipriai sukrėsti vien kiaulės vaizdas, piešinys ar tikra jos galva. Jo teigimu, dauguma musulmonų tokį reginį greičiau sutiktų nustebę ir svarstytų, kodėl žmogus apskritai nešiojasi kiaulės galvą.

Pasak E. Račiaus, kai kuriose musulmoniškose valstybėse žmonės kiaulių gali būti apskritai nematę, nes šių gyvūnų ten nėra. Jis tai palygino su Lietuvoje gyvenančių žmonių galimybėmis išvysti Tasmanijos velnią.

Arabisto nuomone, kiaulės simbolika iš dalies siejasi su ankstesniais laikais, kai ji buvo naudojama prieš judėjus ir žydus, kurie dėl religinių taisyklių taip pat nevartoja kiaulienos. Todėl šis simbolis, jo vertinimu, daugiau pasako apie jį naudojančius žmones nei apie tuos, prieš kuriuos jis nukreiptas.

Didesnį įspūdį, anot profesoriaus, galėjo palikti patys motociklininkai – riaumojančiais motociklais atvykusi gausi, grėsmingai atrodžiusi žmonių grupė. E. Račius atkreipė dėmesį, kad kaukolės ir raguotų velnių motyvai ant aprangos daliai žmonių galėjo priminti satanistus. Vis dėlto jis pabrėžė, kad motociklininkai nesmurtavo, nieko nepuolė mušti ir nesimušė.

Jis taip pat pažymėjo, kad esama ir kitų simbolių, galinčių musulmonus įžeisti gerokai giliau, tačiau jų neįvardijo, kad tai netaptų patarimais galimų panašių akcijų rengėjams.

V. Sinica: musulmoniškų šalių gyventojų padaugėjo keliolika kartų

V. Sinica nesutiko su požiūriu, kad baimės dėl islamo plitimo ir saugumo Lietuvoje yra daugiausia įsivaizduojamos. Jis pripažino esantis vienas iš politikų, siekiančių atkreipti dėmesį į šį nerimą, ir tvirtino, kad jis yra pagrįstas.

Seimo narys kaip pagrindinį argumentą nurodė tai, kad per pastaruosius ketverius ar penkerius metus žmonių iš musulmoniškų šalių Lietuvoje padaugėjo keliolika kartų. Pasak jo, musulmonų skaičius šalyje dabar viršija 50 tūkst., nors anksčiau jų buvo keli tūkstančiai.

V. Sinicos teigimu, bendras migrantų skaičius pastaruoju metu beveik nebeauga arba didėja nedaug, tačiau keičiasi atvykstančiųjų sudėtis: ukrainiečius ir Baltarusijos piliečius esą keičia žmonės iš islamiškų šalių. Todėl, jo vertinimu, pagrindinis klausimas yra galimos viešojo saugumo grėsmės ir kultūrinės įtampos.

Politikas teigė, kad niekas negali garantuoti, jog tokių problemų pavyks išvengti. Jis rėmėsi Vakarų Europos patirtimis ir sakė nematantis daug ženklų, kad Lietuva Europos kontekste išskirtinai sugebėtų užtikrinti saugumą masinės musulmonų imigracijos atveju.

V. Sinica pasisakė už ryškų migracijos iš islamo šalių mažinimą, nors ir nesiūlė jos visiškai nutraukti. Jis priminė pavasarį Seime teikęs siūlymą tokios migracijos mastą sumažinti tris kartus, tačiau šis pasiūlymas buvo stipriai atmestas.

Pasak parlamentaro, Seime esama tam tikro sutarimo griežtinti antraeilius migracijos klausimus, tarp jų – šeimų susijungimą. Tačiau sprendžiant dėl paties migrantų skaičiaus, anot jo, dažniausiai nusveria vežėjų argumentas, kad Lietuvoje trūksta darbuotojų.