Kibernetinių incidentų Lietuvoje smarkiai mažiau: didžiausia grėsmė dabar slypi kitur

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) Lietuvoje užregistravo 1 tūkst. 172 kibernetinius incidentus. Tai yra 52 proc. mažiau nei per tokį patį laikotarpį pernai, kai fiksuotas 2 tūkst. 451 incidentas.

Krašto apsaugos ministerija trečiadienį nurodė, kad mažesnis registruotų incidentų skaičius nereiškia, jog kibernetinės grėsmės išnyko. Gyventojai ir organizacijos vis dar susiduria su informacijos rinkimo atakomis, sukčiavimu bei bandymais įsilaužti į informacines sistemas.

Informacijos rinkimo atakos aplenkė sukčiavimą

NKSC duomenimis, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius dažniausiai Lietuvos gyventojams grėsmę kėlė informacijos rinkimo atakos – jų užregistruota 499. Antroje vietoje liko sukčiavimas, sudaręs 354 incidentus.

Pernai tuo pačiu laikotarpiu situacija buvo kitokia: labiausiai paplitęs buvo sukčiavimas. Per pirmuosius devynis 2025 metų mėnesius tokių atvejų fiksuota 1 tūkst. 223.

NKSC direktorius Antanas Aleknavičius pabrėžė, kad mažėjanti statistika neturėtų klaidinti, nes nusikaltėliai nuolat ieško naujų būdų pasiekti savo tikslus. Anot jo, ypač pažeidžiami išlieka gyventojai ir nepakankamai apsaugotos organizacijų sistemos, todėl svarbu gebėti atpažinti galimas grėsmes ir į jas tinkamai reaguoti.

Pasak A. Aleknavičiaus, informacijos rinkimo atakomis siekiama sukaupti duomenis apie galimus taikinius, jų naudojamas sistemas bei potencialius pažeidžiamumus. Vėliau tokia informacija gali būti panaudota planuojant kitas kibernetines atakas.

Tarp svarbiausių rizikų – phishing ir DDoS atakos

Įmonėms ir organizacijoms taip pat tenka susidurti su sukčiavimu bei kitokio pobūdžio kibernetinėmis grėsmėmis. Tarp aktualiausių NKSC įvardija duomenų viliojimą, arba phishing, paskirstytąsias paslaugų trikdymo (DDoS) atakas ir įsilaužimus į informacinius išteklius.

Tuo metu išpirkos reikalaujančių kenkėjiškų programų, vadinamų ransomware, incidentai ir pažangių nuolatinių grėsmių (Advanced Persistent Threat, APT) veikla šiuo metu fiksuojami rečiau.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius NKSC užregistravo 64 įsilaužimo incidentus, daugiausia susijusius su neteisėtu prieigos gavimu. Taip pat nustatyti 34 informacijos rinkimo ir 21 paslaugų trikdymo incidentai. Išpirkos reikalaujančių kenkėjų bei APT veiklos atvejų iš viso buvo 11.

NKSC vadovas atkreipė dėmesį, kad organizacijų atsparumą lemia ne tik technologinės apsaugos priemonės, bet ir darbuotojų pasirengimas. Vienas neatsargus veiksmas – kenkėjiškos nuorodos atidarymas, prisijungimo duomenų atskleidimas ar nepastebėtas įtartinas laiškas – gali tapti incidento pradžia. Todėl, jo teigimu, už kibernetinį saugumą turi būti atsakingi ne vien IT specialistai, o kiekvienas darbuotojas.

Spalį, minint Europos kibernetinio saugumo mėnesį, NKSC ragina laikytis kibernetinės higienos: rinktis stiprius ir unikalius slaptažodžius, naudoti daugiafaktorinį tapatybės patvirtinimą, reguliariai atnaujinti programinę įrangą bei atsargiai vertinti įtartinas žinutes ir nuorodas.

Gyventojai ir organizacijų darbuotojai kibernetinio saugumo žinias gali stiprinti nemokamuose NKSC mokymuose. Juose pristatomos aktualiausios grėsmės, jų atpažinimo būdai ir praktiniai kibernetinės higienos principai.