Konservatoriai stojo prieš VRK: teisme ginčija sprendimą dėl G. Palucko anketos

Seimo TS-LKD frakcija apskundė teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) rugsėjo 3 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta, kad ekspremjeras Gintautas Paluckas 2024 m. Seimo nario anketoje pateikdamas informaciją apie savo teistumą nepadarė šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo.

ELTA susipažino su konservatorių skundu, kuriame prašoma šį VRK sprendimą panaikinti. Frakcija taip pat siekia, kad VRK iš naujo išnagrinėtų konservatorių ir liberalo Eugenijaus Gentvilo kreipimąsi dėl galimo G. Palucko šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo.

Skunde nurodoma, kad VRK turėtų priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį ir motyvuotą sprendimą, įvertinusi teismo nustatytas aplinkybes bei jo pateiktą teisės aiškinimą.

Konservatoriai taip pat prašo teismo iš VRK gauti visus su šiuo klausimu susijusius dokumentus. Tarp jų – registruotas kreipimasis su priedais ir pateikimo duomenimis, tyrimo bei jo termino pratęsimo protokolai, patvirtinta sprendimo kopija, jos registracijos, priėmimo, paskelbimo ir įteikimo informacija, pažyma su priedais, G. Palucko paaiškinimai, savivaldybės, probacijos tarnybos, registro tvarkytojo, teismo ir prokuratūros atsakymai.

Dokumente pažymima, kad patvirtintos sprendimo kopijos prašoma dėl pateiktoje kopijoje neužpildyto numerio ir siekiant patvirtinti jos atitiktį priimtam aktui, o ne kaip naujo ginčo objekto. Jei VRK neturėtų visų procesinių dokumentų kopijų, siūloma jas gauti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. ir 2013 m. nutartis G. Palucko byloje.

Jeigu Regionų teismui kiltų abejonių dėl taikytino reguliavimo atitikties Konstitucijai, konservatoriai prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tolesnio skundo nagrinėjimo.

ELTA anksčiau skelbė, kad rugsėjo pradžioje VRK, pripažinusi G. Palucką nepadarius šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo, nustatė: Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. Paluckui atidėjo vieneriems metams. Per šį laiką teismas pavedė atlyginti priteistą žalą ne kaip baudžiamojo poveikio priemonę, o kaip teismo nustatytą įpareigojimą.

VRK vertinimu, tai, kad buvęs premjeras kandidatavo į Seimą dar neatlygindęs likusios priteistos žalos dalies, savaime nereiškia, jog jis nebuvo atlikęs paskirtos bausmės arba kad jam tuo metu tebebuvo taikoma baudžiamojo poveikio priemonė.

Komisija taip pat nurodė gavusi Vilniaus miesto savivaldybės atsakymą, kuriame teigiama, jog dėl anksčiau nereglamentuotų su savivaldybės gautinomis sumomis susijusių procedūrų nepavyko nustatyti darbuotojų, neįtraukusių G. Palucko skolos į finansų apskaitos sistemą.

Vis dėlto dalis VRK posėdyje dalyvavusių narių atkreipė dėmesį, kad daugiau nei dešimtmetį nevykdytas teismo sprendimu nustatytas įsipareigojimas atlyginti žalą kelia klausimų dėl valstybės institucijų darbo ir kontrolės.

Tyrimas pradėtas gegužę

Kreipimesi teigiama, kad 2024 m. rugpjūtį G. Paluckas pasirašė ir VRK pateikė kandidato į Seimo narius anketą. Į klausimą, ar jis turi nebaigtą atlikti teismo paskirtą bausmę arba Baudžiamojo kodekso priemonę, politikas atsakė neigiamai.

Taip pat pažymima, kad anketoje G. Paluckas nurodė, jog jo teistumas už tyčinį apysunkį nusikaltimą išnyko 2013 m. Tačiau, anot kreipimosi, faktiniai duomenys rodo, kad priteistą turtinę žalą jis atlygino tik 2025 m., jau būdamas Seimo nariu.

Dokumente primenamas ir Konstitucinio Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame išaiškinta, kad asmuo negali būti renkamas, kol jo atžvilgiu priimtas baigiamasis teismo aktas nėra visiškai įvykdytas.

Opozicijos teigimu, Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai numatyta, kad informacijos apie nuteisimo vykdymą iškraipymas gali būti pagrindas konstatuoti šiurkštų pažeidimą.