Krūtinę spaudžia, trūksta oro: ženklai, kada tai gali būti ne panika

Staigus širdies plakimas, oro trūkumas ir spaudimo pojūtis krūtinėje gali išgąsdinti – tokius simptomus neretai sunku priskirti vienai konkrečiai būklei. Panikos priepuolis ir širdies smūgis gali būti panašūs savo požymiais, nors jų kilmė yra skirtinga.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad būtina atpažinti svarbiausius įspėjamuosius simptomus ir žinoti, kada reikia skubios pagalbos. Didesnio atsargumo reikia, jei šie pojūčiai pasireiškia pirmą kartą arba yra kitokie nei anksčiau patirti, rašo nyp.org.

Ši informacija yra patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos ir mitybos klausimų visuomet rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju arba vaistininku.

Kaip pasireiškia panikos priepuolis?

Panikos priepuolio metu įsijungia simpatinė nervų sistema. Dėl to gali staiga padažnėti širdies plakimas, pasunkėti kvėpavimas, prasidėti drebulys ar apimti stipri baimė. Kartais žmogui atrodo, kad netrukus nutiks kažkas labai blogo arba kyla mirties grėsmė.

Niujorko ligoninės ir Kolumbijos universiteto medicinos centro psichiatras dr. Ryanas Sultanas nurodo, kad tokio priepuolio metu organizmas pereina į itin didelio budrumo būseną. Žmogus gali patirti stiprią įtampą ir nesuprasti, kaip ją suvaldyti.

Jei panikos priepuoliai kartojasi, gydytojas rekomenduoja kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kad būtų nustatytos juos galinčios sukelti priežastys.

Požymiai, galintys rodyti širdies smūgį

Širdies smūgis gali prasidėti spaudimu, skausmu ar diskomfortu krūtinės viduryje. Nemalonūs pojūčiai kartais išplinta į ranką, kaklą ar žandikaulį. Taip pat gali netikėtai pasunkėti kvėpavimas.

Kiti galimi simptomai – šaltas prakaitas, pykinimas ir svaigulys. Niujorko ligoninės kardiologė dr. Joy Gelbman pabrėžia, kad širdies smūgis ne visuomet sukelia intensyvų skausmą krūtinėje.

Todėl svarbu nepraleisti ir mažiau tipiškų signalų, tokių kaip pykinimas, prakaitavimas, dusulys ar neįprastas silpnumas. Pasak kardiologės, dėmesio verti ir naujai fizinio krūvio metu atsirandantys simptomai. Pavyzdžiui, jei anksčiau be sunkumų lipdavote laiptais, bet dabar juntate dusulį ar diskomfortą krūtinėje, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kuo skiriasi šios dvi būklės?

Panikos priepuoliui dažnai būdinga staigiai užplūstanti stipri baimė, drebulys, greitas širdies plakimas, dilgčiojimas ir svaigulys.

Širdies smūgis dažniau siejamas su spaudimu ar skausmu krūtinėje, kuris gali plisti į kitas kūno vietas. Jam taip pat gali būti būdingi dusulys, prakaitavimas bei pykinimas.

Tačiau vien iš simptomų patikimai nustatyti, kuri iš šių būklių ištiko, negalima. Panikos priepuolis irgi gali sukelti krūtinės skausmą, o širdies smūgis kartais vyksta be aiškiai išreikšto skausmo.

Naujų, neįprastų ar stipresnių nei anksčiau simptomų nereikėtų iš karto laikyti nerimo pasekme. Kilus įtarimui dėl širdies smūgio, būtina nedelsiant skambinti 112.

Priežasčiai nustatyti medikai įvertina paciento būklę, atlieka elektrokardiogramą bei kraujo tyrimus. Esant poreikiui gali būti skiriama echokardiograma arba širdies ritmo monitorius, padedantis aptikti galimus ritmo sutrikimus.

Dr. J. Gelbman pabrėžia, kad vertinant būklę svarbūs ne vien tyrimų duomenys – taip pat atsižvelgiama į simptomų pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jie prasidėjo.

Kaip mažinti riziką?

Specialistų teigimu, svarbu rūpintis ir fizine, ir emocine savijauta. Stresą gali padėti mažinti pasivaikščiojimai gryname ore, kvėpavimo bei tempimo pratimai, meditacija ar muzikos klausymas.

Psichiatras dr. R. Sultanas taip pat išskiria kokybiško miego, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo reikšmę bendrai savijautai.

Pasikartojant panikos priepuoliams verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir įvertinti individualius rizikos veiksnius.

Svarbiausia neignoruoti organizmo signalų ir nebandyti patiems nustatyti diagnozės, kai simptomai gali reikšti rimtą sveikatos sutrikimą.