Kurlianskio bandymas žlugo: LAT galutinai atsisakė atnaujinti „MG Baltic“ bylą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį atmetė „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisto Raimondo Kurlianskio prašymą iš naujo nagrinėti jo baudžiamąją bylą.
LAT atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė Eltai nurodė, kad teismas R. Kurlianskio prašymą, susijusį su Konstitucinio Teismo nutarimu dėl Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų Žvalgybos įstatymo nuostatų, laikė nepagrįstu. Dėl to baudžiamoji byla nebus atnaujinta.
Šis LAT sprendimas yra galutinis ir jo apskųsti nebegalima.
R. Kurlianskio gynėjas į Aukščiausiąjį Teismą dėl bylos atnaujinimo kreipėsi rugsėjį.
Prašymas buvo paremtas liepos 7 dienos Konstitucinio Teismo (KT) nutarimu. Juo dalis Žvalgybos įstatymo nuostatų pripažintos neatitinkančiomis Konstitucijos ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Į KT dėl šių nuostatų konstitucingumo individualų skundą buvo pateikęs pats R. Kurlianskis, ginčijęs žvalgybos veiksmus, kuriais buvo renkama informacija.
KT yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti valstybės apsaugos funkciją, gali numatyti galimybę asmenų atžvilgiu taikyti tam tikrus žvalgybos veiksmus. Vis dėlto tokių priemonių pratęsimo, surinktos žvalgybinės informacijos saugojimo bei jos panaudojimo baudžiamajame procese tvarka turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės.
Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos nuostatos, reglamentavusios neviešais veiksmais gautos informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą, taip pat tokios informacijos saugojimo ir perdavimo sąlygas bei terminus.
Teismas pabrėžė, kad įstatymai turi numatyti periodinį žvalgybinės informacijos saugojimo būtinybės vertinimą, nepasitvirtinusios ar nebereikalingos informacijos sunaikinimo terminus bei jos naudojimo baudžiamajame procese sąlygas. Tai būtina tam, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą būtų ribojama proporcingai.
KT taip pat konstatavo, kad Konstitucijai prieštaravo Žvalgybos įstatymo nuostatos, pagal kurias apygardos teismo teisėjo atsisakymas leisti taikyti žvalgybos priemones ar pratęsti jų terminą galėjo būti skundžiamas apygardos teismo pirmininkui, o ne aukštesnės instancijos teismui.
Nuteistas politinės korupcijos byloje
R. Kurlianskis dabar atviro tipo kalėjime atlieka 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, skirtą už korupcinio pobūdžio nusikaltimus.
Nagrinėjant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą skirtingų instancijų teismuose, R. Kurlianskis ir jo advokatai tvirtino, kad jo sekimas, trukęs ilgiau nei 10 metų, buvo neteisėtas ir neproporcingas.
Apeliacinės instancijos teisme kriminalinės žvalgybos duomenų teisėtumą ginčijęs advokatas Simonas Slapšinskas nurodė, kad, remiantis bylos medžiaga, R. Kurlianskio atžvilgiu buvo pradėtos dvi kriminalinės žvalgybos bylos. Anot advokato, vienoje jų naudota informacija, surinkta kitoje byloje, o tai, jo vertinimu, neatitiko Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.
S. Slapšinsko teigimu, Valstybės saugumo departamentas (VSD) R. Kurlianskio atžvilgiu žvalgybos veiksmus taikė nuo 2005 iki 2018 metų. Advokato vertinimu, tai buvo neproporcinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo sekamas daugiau nei dešimtmetį, nepradėjus jokio tyrimo.
Būtent dėl šių aplinkybių R. Kurlianskis ir pateikė individualų skundą Konstituciniam Teismui.




