Laidotuvės ir darbas: kada darbdavys privalo suteikti iki 5 dienų atostogų

Portalas tv3.lt teisininkės ir mediatorės Raimondos Joskaudienės klausė, ar darbuotojas privalomai turi būti išleidžiamas į laidotuves ir kokios trukmės neapmokamos atostogos tokiu atveju gali būti suteikiamos.

Kada darbuotojui turi būti suteiktos atostogos laidotuvėms?

Anot R. Joskaudienės, Darbo kodeksas numato garantiją darbuotojui dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse. Tačiau teisės aktuose nepateikiamas konkretus ir baigtinis šeimos narių sąrašas ar nustatytas giminystės laipsnis.

Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigoja darbdavį suteikti nemokamas atostogas darbuotojui, norinčiam dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse. Teisininkė pabrėžė, kad kasdien vartojamas apibūdinimas „artimas žmogus“ nėra tapatus įstatyme vartojamai „šeimos nario“ sąvokai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nurodo, kad darbo santykiuose šeima suprantama plačiau nei vien sutuoktiniai ir jų vaikai. Šiai sampratai priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, seneliai bei kiti šeiminiais įsipareigojimais susiję asmenys.

R. Joskaudienė pažymėjo, kad VDI tarp pavyzdžių įvardija kartu vaikus auginančius partnerius bei vaiko globėjus. Todėl vien kraujo ryšys ar oficialiai įregistruota santuoka nėra vienintelės aplinkybės, į kurias atsižvelgiama.

Jos teigimu, sistemiškai vertinant šią garantiją, ji gali būti taikoma ir darbuotojui dalyvaujant senelių, vaikaičių, brolių ar seserų laidotuvėse. Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje šie asmenys laikomi artimaisiais giminaičiais.

Vis dėlto teisininkė atkreipė dėmesį, kad Civilinio kodekso nuostata apibrėžia artimųjų giminaičių ratą, bet nenustato galutinio Darbo kodekse vartojamos šeimos nario sąvokos turinio.

Kiek laiko gali trukti neapmokamos atostogos?

R. Joskaudienės teigimu, dėl šeimos nario laidotuvių suteikiamos neapmokamos atostogos gali trukti iki penkių kalendorinių dienų.

Ji pabrėžė, kad formuluotė „iki penkių dienų“ nereiškia, jog darbdavys gali savo nuožiūra nuspręsti, kad darbuotojui pakanka tik vienos dienos. Jei darbuotojas šiuo pagrindu prašo penkių kalendorinių dienų, jų trukmė negali būti mažinama argumentuojant tuo, kad laidotuvės vyksta vieną dieną.

Skaičiuojamos kalendorinės, o ne darbo dienos, todėl į šį laikotarpį įeina ir savaitgaliai bei šventinės dienos. Pavyzdžiui, laikotarpis nuo penktadienio iki antradienio imtinai sudaro penkias kalendorines dienas.

Teisininkė taip pat nurodė, kad tai yra su konkrečiomis laidotuvėmis susijusi garantija, o ne bendras penkių dienų limitas visiems metams.

Įstatyme nustatytas penkių dienų terminas reiškia privalomos garantijos apimtį, tačiau tai nedraudžia šalims susitarti dėl ilgesnių neapmokamų atostogų. VDI aiškina, kad pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalį šalių susitarimu suteikiamų nemokamų atostogų trukmė nėra apribota konkrečiu maksimaliu dienų skaičiumi.

Pagal bendrąją Darbo kodekso taisyklę tokios atostogos nėra apmokamos. Vis dėlto kolektyvinėje sutartyje ar kituose darbuotojui taikomuose susitarimuose gali būti numatyta palankesnė tvarka, pavyzdžiui, papildomos dienos arba apmokėjimas. Dėl to verta įvertinti ne tik Darbo kodekso nuostatas, bet ir konkrečioje darbovietėje galiojančias garantijas.