Landsbergiui – 94-eri: pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas sulaukė ypatingų sveikinimų

Sekmadienį 94-ąjį gimtadienį mini pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis.

Vidurdienį sostinėje jį pasveikino bičiuliai, bendraminčiai ir kamerinis choras „Aidija“.

Sveikinimą perdavė Seimo pirmininkas

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininką ir Kovo 11-osios Akto signatarą gimtadienio proga pasveikino Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Sveikinime J. Olekas dėkojo V. Landsbergiui už išskirtinę drąsą ir tvirtą ryžtą, kurie buvo itin reikalingi Lietuvai. Jis pabrėžė, kad lemtingu valstybei metu profesorius telkė žmones, gynė tautos teisę pačiai spręsti savo likimą ir padėjo pasauliui išgirsti Lietuvos balsą.

Seimo pirmininko teigimu, V. Landsbergio vaidmuo atkuriant ir ginant nepriklausomybę yra neatskiriama šalies istorijos dalis. Jis taip pat akcentavo, kad šiandien svarbu saugoti laisvę ir perduoti ją būsimoms kartoms.

J. Olekas profesoriui palinkėjo stiprios sveikatos, artimų žmonių šilumos bei kasdienio džiaugsmo, kurį suteikia muzika ir poezija.

V. Landsbergis gimė 1932 m. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir kalbininko Jono Jablonsko dukters Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje.

Iš pradžių jis pasirinko muziko profesinį kelią: baigė Juozo Gruodžio muzikos mokyklą, o vėliau studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Vilniuje.

Dar studijų metais V. Landsbergis pradėjo pedagoginę veiklą, kurią tęsė iki 1990-ųjų kovo. Jis dėstė įvairiose aukštosiose mokyklose.

1988 m. birželį V. Landsbergis buvo išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Tų pačių metų rudenį, Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime, jis tapo Sąjūdžio Seimo nariu, o vėliau – šio judėjimo lyderiu.

1990 m. kovo 11 d. politikas buvo išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku. Jis vadovavo posėdžiui, kuriame tą dieną paskelbta apie Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimą. Pagal Laikinąją Konstituciją V. Landsbergis tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu.

2022 m. birželio 30 d. Seimas įstatymu V. Landsbergiui suteikė valstybės vadovo statusą.

Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas taip pat yra šachmatininkas, meno, kultūros ir muzikos istorikas, kultūrologas bei publicistas. Jis inicijavo dešiniosios konservatorių partijos TS-LKD susikūrimą.

1993 m. gegužės 1 d., steigiant Lietuvos konservatorių partiją, V. Landsbergis buvo išrinktas jos pirmininku. Šioms pareigoms jis perrinktas 1995, 1998 ir 2000 m., o partijai vadovavo iki 2003 m.

1990–1991 m. V. Landsbergis ėjo Valstybinės derybų su Sovietų Sąjunga delegacijos pirmininko pareigas.

1991 m. liepą jis kartu su Rusijos Federacijos prezidentu Borisu Jelcinu pasirašė Lietuvos ir Rusijos Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį, įsigaliojusią 1992 m. Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

1991 m. Helsinkyje V. Landsbergis Lietuvos vardu pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą. 1992 m. Paryžiuje jis pasirašė Paryžiaus chartiją, Rio de Žaneire – Žemės chartiją. Kartu su kitais buvo pasiektas susitarimas, kad Rusijos kariniai daliniai per metus būtų išvesti iš Lietuvos.