Lazdijų hipodrome iškilo 90 palapinių miestas: simuliacija atskleidė, kaip Lietuva priimtų 500 pabėgėlių

Lazdijų hipodrome šeštadienį surengta 500 pabėgėlių evakuacijos ir priėmimo imitacija užbaigė nacionalinės mobilizacijos sistemos pratybas „Vyčio skliautas 2026“.

Pratybų vietoje įrengta mokomoji humanitarinė stovykla. Pagal numatytą scenarijų ji būtų skirta gyventojams, kurie dėl tariamos karinės agresijos iš Estijos ir Latvijos per Lietuvą keliautų į Lenkiją, taip pat Lietuvos piliečiams.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Jolita Orentaitė BNS teigė, kad stovykloje dirbo maždaug dešimt nevyriausybinių organizacijų ir 70 jų atstovų. Taip pat joje buvo apie 50 PAGD, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) bei policijos pareigūnų.

Palapinių miestelį sudarė apie 90 palapinių: 60 jų numatyta pabėgėlių apgyvendinimui, 20 – medicinos pagalbai, dar dešimt – administracinėms reikmėms. Jis hipodrome įrengtas naudojant valstybės rezervo civilinės saugos priemones.

J. Orentaitės teigimu, šeštadienį stovykla buvo parengta priimti 500 žmonių, kurie rinktis pradėjo nuo 9 valandos. Įvertinus teritorijos plotą, realios humanitarinės stovyklos atveju joje galėtų būti apgyvendinta apie 2 tūkst. žmonių.

Atvykėlių registracija ir atskiros zonos

Kiekvieną pratybų statistą pirmiausia registravo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai. Jie surinko vardą, pavardę ir kitą informaciją, tačiau asmens dokumentų netikrino.

Vėliau dalį žmonių apklausė Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) darbuotojai bei VSAT pareigūnai.

IOM aiškinosi, iš kokių vietų atvyksta žmonės, o pasieniečiai, pratybų scenarijuje Lietuvoje paskelbus mobilizaciją, tikrino, ar asmenys nėra įtraukti į mobilizacijos planus ir ar jų neieško Lietuva arba kitos valstybės.

Maitinimu stovykloje rūpinosi „Maisto bankas“ – maistas statistams buvo dalijamas pagal registracijos metu Raudonojo Kryžiaus išduotus talonus.

Realios krizės atveju žmonės būtų apgyvendinami atskirose palapinių zonose: moterims, vyrams, šeimoms ir žmonėms su negalia. Valstybė taip pat aprūpintų pabėgėlius reikalingais drabužiais, avalyne bei higienos priemonėmis.

Stovykloje veikė ir lauko ligoninė, skirta pirmajai medicinos pagalbai. Į pratybas papildomai pakviesti žmonės su judėjimo negalia, kad būtų įvertinti jiems pritaikyti sprendimai, tarp jų – speciali danga judėjimo negalią turintiems asmenims.

Anoniminė apklausa padėtų įvertinti srautus

JT IOM Lietuva Vilniaus biuro vadovė Aurelija Makauskienė BNS pasakojo, kad Lazdijų hipodrome statistų buvo klausiama apie jų kelionės planus, ketinimus likti Lietuvoje ar vykti į kitas šalis bei svarbiausius skubios pagalbos poreikius.

Jos teigimu, ši apklausa yra anoniminė: organizacija netikrina nei vardų ir pavardžių, nei kelionės dokumentų. Apklausiamųjų tik prašoma nurodyti, ar jie turi dokumentą ir gali saugiai kirsti sieną. Pokalbis gali vykti anglų, lietuvių arba rusų kalbomis.

A. Makauskienė nurodė, kad apklausa vykdoma pagal pasaulinę metodologiją, o surinkti duomenys praktiškai realiuoju laiku gali pasiekti valstybės institucijas – pirmiausia Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC), taip pat Užsienio reikalų ministeriją ir ambasadas.

Taip būtų galima nustatyti, iš kur žmonės atvyksta, kokių medicininių ar kitų poreikių turi, kur ketina vykti, ar ten jų laukia artimieji ir ar jie turi pakankamai finansinių išteklių. Esant poreikiui, organizacija galėtų prisidėti ir prie apgyvendinimo bei kitų būtinų paslaugų užtikrinimo.

Pasieniečiai tikrino mobilizacijai svarbius duomenis

VSAT Varėnos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus viršininkas Andrius Lažaunykas BNS sakė, kad pasieniečiai pratybose kontroliavo mobilizuojamus asmenis ir vertino galimas grėsmes.

Į stovyklą patekusių žmonių patikrai buvo numatytos dvi vietos – viena Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių piliečiams, kita Lietuvos Respublikos piliečiams.

Vertinant užsieniečius buvo tikrinama, ar jų atvykimas ir buvimas Lietuvoje yra teisėtas, ar jie nėra ieškomi bei ar jiems nėra uždrausta atvykti į Šengeno erdvę.

Lietuvos piliečių atveju didesnis dėmesys buvo skiriamas mobilizuotino amžiaus vyrams. Kadangi pagal pratybų scenarijų rugsėjo 30 dieną paskelbta mobilizacija, galintys būti mobilizuoti asmenys negalėtų išvykti iš šalies. Tas pats būtų taikoma į Civilinį mobilizacinio personalo rezervą įtrauktoms moterims.

Taip pat tikrinta, ar žmonės nevengia atlikti tarnybos, ar nėra ieškomi dėl nusikaltimų arba teisės pažeidimų. Stovykloje dirbo ir VSAT kriminalinės žvalgybos pareigūnai, vertinę galimų diversantų riziką. Įtarimų sukėlę asmenys būtų nukreipiami specialiai apklausai, ryšio priemonių apžiūrai ir draudžiamų daiktų patikrai.

VSAT bendradarbiavo su stovyklos teritoriją saugojusiais policijos pareigūnais, viešajai tvarkai užtikrinti buvo pasitelkti kinologai su tarnybiniais šunimis. Hipodrome dirbo 14 pasieniečių, tarp jų – vyresnysis veiklos koordinatorius ir du kinologai, o kiti pareigūnai tvarkė dokumentus.

A. Lažaunykas pažymėjo, kad realiai susidūrus su 500–600 pabėgėlių srautu ir turint patikrinti 50–70 proc. jų, tokio personalo nepakaktų. Reikėtų daugiau kompiuterizuotų darbo vietų ir patikros punktų, kad žmonių srautas galėtų judėti be sustojimų.

Lauko ligoninė būtų skirta skubiai ir pirminei pagalbai

Lietuvos Ekstremalių situacijų medicinos komandos (EMT) vadovė Greta Beinaravičiūtė BNS teigė, kad stovykloje įsikūrę medikai užtikrintų skubią ir pirminę pacientų priežiūrą.

Medikai galėtų įvertinti žmogaus būklę, nuspręsti, ar reikalingas tolesnis nukreipimas, o dalį problemų spręsti vietoje ir prireikus išduoti medikamentų. Tokiu būdu būtų mažinamas greitosios medicinos pagalbos bei ligoninių apkrovimas.

Lauko ligoninėje nebūtų atliekamos didelės chirurginės operacijos, tačiau čia galėtų būti suteikta pirminė pagalba ir atliktos smulkios chirurginės procedūros – siuvamos žaizdos, atveriami pūliniai.

Apendicito tokioje vietoje operuoti nebūtų galima, tačiau medikai galėtų įtarti šią ūmią būklę, pasitelkti ultragarsą ir pacientą nukreipti į gydymo įstaigą.

G. Beinaravičiūtės vertinimu, komanda galėtų aptarnauti ir 500 potencialių pacientų, tačiau tokio masto žmonių grupei medicininės pagalbos nereikėtų visiems. Tikėtina, kad per parą jos prireiktų maždaug 50–100 žmonių.

Po pratybų žadama įvertinti klaidas

PAGD vadovas Renatas Požėla teigė, kad baigiamasis „Vyčio skliauto“ etapas Lazdijuose sudarė galimybę įvertinti civilinės saugos priemonių tiekimo grandinę ir valstybės rezervo sandėlių veikimą humanitarinės krizės metu.

Anot jo, svarbu, kaip priimami sprendimai, kaip greitai atliekami reikalingi veiksmai ir ar konkreti pagalba laiku pasiekia pabėgėlius.

R. Požėla pabrėžė, kad pratybose toliau tikslinamas institucijų veikimas kartu: ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių, policijos ir kitų tarnybų bendradarbiavimas su savivaldybe, nevyriausybinėmis organizacijomis bei gyventojais.

Stovyklos įrengimas pradėtas ketvirtadienį ir iš esmės baigtas šeštadienį. PAGD vadovas teigė, kad atlikta daug įspūdingų darbų, tačiau galutinis vertinimas bus kompleksinis – bus nustatyta, kas pavyko ir kur dar reikia stiprinti pajėgumus.

Jis taip pat nurodė, kad prieš kitas pratybas bus aptartos padarytos klaidos, kad jos nepasikartotų. Surinkus reikalingą informaciją, atsakymai turėtų būti pateikti per savaitę.

Šį mėnesį trijų Baltijos valstybių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų vadovai vyks į Varšuvą aptarti aktualių klausimų. Vienas svarbiausių jų bus gyventojų evakavimas iš Baltijos šalių į Lenkiją.

Šeštadienį PAGD, Lazdijų rajono savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos ir kiti partneriai praktiškai tikrino laikinojo apgyvendinimo, registracijos, maitinimo, būtinosios bei sveikatos priežiūros pagalbos, logistikos, informavimo ir pažeidžiamų grupių poreikių užtikrinimo procesus.

Lazdijų rajone surengtu renginiu baigtos rugsėjo 25 dieną prasidėjusios didžiausios kasmetinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas 2026“.

Per jas pirmą kartą aktyvuotas valstybės maisto rezervas, treniruotasi evakuoti Vilniaus miesto ir pasienio savivaldybių gyventojus, esant karinio įsiveržimo iš Baltarusijos grėsmei. Taip pat vertintas pasirengimas energetikos infrastruktūros ir povandeninių kabelių incidentams, tikrinta gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema bei skelbta mobilizacija.

Pratyboms artėjant prie pabaigos, institucijų atstovai hipodrome žiniasklaidai išskyrė tarpinstitucinio koordinavimo būtinybę kibernetinės atakos atveju, maisto produktų trūkumą rezerve ir poreikį veikti greičiau.

Spalio 19 dieną bus parengtas pratybų raportas, kuriame bus pateiktos išvados, stiprintinos sritys ir priemonių planas būsimoms mobilizacijos sistemos pratyboms.