Lenkijoje – įtarimai dėl pasikėsinimo į Tuską: saugumo tarnybos skubiai imasi veiksmų

Lenkijos vidaus reikalų ministerija sekmadienį paskelbė, kad policija tiria galimus bandymus nužudyti ministrą pirmininką Donaldą Tuską ir gynybos ministrą Wladyslawą Kosiniaką-Kamyszą.

Vidaus reikalų ministras Marcin Kierwinskis kartu su už žvalgybos tarnybų koordinavimą atsakingu ministru Tomaszu Siemoniaku pavedė saugumo institucijoms imtis atitinkamų veiksmų.

11 val. vietos, arba 12 val. Lietuvos, laiku Varšuvoje esančiame agentūros kovos su terorizmu centre turėjo susitikti policijos, aukštus valstybės pareigūnus saugančios Valstybės apsaugos tarnybos ir Lenkijos vidaus žvalgybos agentūros atstovai.

Specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojančio ministro atstovas spaudai Jacekas Dobrzynskis agentūrai PAP nurodė negalintis atskleisti daugiau duomenų apie praneštą grėsmę. Anot jo, žiniasklaida bus informuota, jei pareigūnai nuspręs rengti spaudos konferenciją.

Premjeras apie grėsmę sužinojo ryte

„TVP World“ skelbia, kad vyriausybės atstovas Adamas Szlapka televizijai „Polsat News“ situaciją apibūdino kaip rimtą. Jis taip pat pranešė, kad D. Tuskas apie galimą grėsmę buvo informuotas sekmadienį, maždaug 7 val. ryto.

Pasak A. Szlapkos, ministras pirmininkas liko Varšuvoje ir tęsia oficialių pareigų vykdymą.

Jis pažymėjo, kad saugumo tarnybos nagrinėja šią situaciją, o visa informacija, kurią šiuo metu galima viešinti, turėtų būti pateikta po pasitarimo.

J. Dobrzynskis PAP pakartojo, kad papildomų detalių apie praneštą grėsmę nepateiks. Jis nurodė, kad visuomenė bus informuota, jei institucijos nutars surengti spaudos konferenciją.

ES svarsto griežtesnę kontrolę Rusijos diplomatams

Europoje daugėjant hibridinių atakų, Europos Sąjungos šalys svarsto sugriežtinti ribojimus ir kontrolę Rusijos diplomatams, antradienį pranešė portalas „Euronews“.

ES susiduria su hibridinių išpuolių serija, keliančia grėsmę bendram saugumui. Dėl dalies šių incidentų tiesiogiai kaltinama Maskva, todėl Rusijos diplomatų judėjimui ir veiklai skiriamas didesnis dėmesys.

Pasak „Euronews“, šis klausimas gali būti įtrauktas į kitą ES sankcijų etapą.

Praėjusį mėnesį Vengrija išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, kuriuos apkaltino „nepriimtinu“ elgesiu pagal 1961 metų Vienos konvenciją. Maskva atsakė analogišku sprendimu.

Nerimą sustiprino ir kiti incidentai: įtariamas padegimas Estijos gynybos įmonėje bei Leipcigo oro uoste Vokietijoje rastas nesprogęs dronas. Abu įvykiai siejami su Rusija.

Dabar vykstančios, tačiau dar ankstyvoje stadijoje esančios diskusijos tęsia praėjusiais metais, priėmus 19-ąjį sankcijų paketą, ES įvestą mechanizmą.

Pagal jį Rusijos diplomatai, dirbantys visoje Bendrijoje, turi ne vėliau kaip prieš 24 valandas pranešti apie planuojamą atvykimą į kitą valstybę narę arba kelionę per ją tranzitu.

Ši pareiga taikoma visų lygių diplomatiniams ir konsuliniams darbuotojams, tarp jų ambasadoriams, administraciniam, techniniam ir aptarnaujančiam personalui bei jų šeimų nariams.

Valstybės narės gali pasirinkti griežtesnę tvarką ir reikalauti leidimo Rusijos diplomatų tranzitui. Negavus tokio leidimo, kelionė nebūtų galima, tačiau ši procedūra nėra privaloma ir iki šiol ją taiko tik dvi šalys.

Europos Komisijos atstovas spaudai pažymėjo, kad nuo 2026-ųjų sausio veikianti sistema dar nesukaupė daug praktinės patirties.

Briuselyje vykstančiose diskusijose taip pat reikės suderinti galimus sprendimus su Vienos konvencija, kuri diplomatams suteikia plačias teises ir apsaugą vykdant kasdienę veiklą bei laikoma vienu reikšmingiausių tarptautinės teisės pasiekimų.