Lietuvos krepšinis prie lemtingos ribos: kuris lyderis sugebės sugrąžinti pasitikėjimą?

Spalio 14-oji Lietuvos krepšiniui turėtų tapti svarbia riba – tą dieną bus išrinktas naujas vadovas. Tikimasi, kad kartu baigsis apgavystėmis, intrigomis, melu, liūdesiu, pykčiu ir pigumu apibūdinamas etapas.

Mindaugo Balčiūno laikotarpis, prasidėjęs 2021 metais po Arvydo Sabonio kadencijos, finišavo itin garsiai. Daliai Lietuvos krepšinio bendruomenės 2026 m. rugsėjo 11-oji tapo išsilaisvinimo diena, atnešusia ir viltį, ir nežinomybę.

Dėl Lietuvos krepšinio asociacijos prezidento posto varžosi Rolandas Skaisgirys ir Darius Gudelis. Iki pirmadienio tarp kandidatų buvo minimas ir Gediminas Kvietkauskas, tačiau jo kandidatūra nuo pat pradžių buvo vertinama kaip sąlyginė. Krepsinis.net šaltinių teigimu, jo parama R. Skaisgiriui gali reikšti apie 15 papildomų balsų.

Tačiau svarbiausias klausimas nėra vien tai, kas laimės rinkimus. Esmė – kokio vadovo šiuo metu reikia Lietuvos krepšiniui.

Trumpa kadencija ir du svarbiausi darbai

Naujasis prezidentas bus renkamas tik maždaug 1,5 metų laikotarpiui. Per tiek laiko iš esmės pertvarkyti sisteminių dalykų būtų sudėtinga, todėl svarbiausi uždaviniai bus vyrų rinktinės sistemos sutvarkymas bei moterų Europos čempionato organizavimas.

Vienybės ženklų buvo matyti dar iki prezidento rinkimų. Krizės metu kandidatai į asociacijos vadovus bendru sutarimu Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiuoju treneriu paskyrė Dainių Adomaitį. Tai laikoma svarbiu žingsniu siekiant grąžinti Lietuvos krepšinį į logišką kryptį.

Vien D. Adomaičio paskyrimas savaime negarantuoja nei pasaulio čempionato, nei olimpinių žaidynių, nes darbų dar laukia labai daug. Vis dėlto jo profesionalumas gali tapti rimta atrama būsimam prezidentui siekiant bendro tikslo. Todėl vertinant galutinį vyrų rinktinės rezultatą, D. Gudelio ar R. Skaisgirio pergalė neturėtų lemti esminio skirtumo.

Vyrų rinktinė asociacijai yra ir pagrindinis pajamų šaltinis. Sutvarkyta sistema padėtų ne tik sirgaliams vėl patikėti Lietuvos krepšinio vieta pasaulyje, bet ir tvariau formuoti biudžetą. Tai bus vienas didžiausių naujojo prezidento iššūkių po M. Balčiūno paliktų spragų.

„Žalgirio“ vaidmuo ir kandidatų ryšiai

Bendram šalies krepšinio produktui itin svarbus Kauno „Žalgirio“ palaikymas. M. Balčiūno laikotarpis parodė, kaip nederėtų komunikuoti, ypač bendraujant su didžiausia Lietuvos sporto organizacija.

„Žalgiris“ paramą išreiškė R. Skaisgiriui, o tai vyrų rinktinės klausimu yra reikšmingas veiksnys. Nors D. Gudeliui klubas nebūtinai trukdytų, artimesni santykiai skirtingose situacijose gali būti labai naudingi. Pats D. Gudelis kalba apie darbinį ryšį su „Žalgiriu“, tačiau jo ilgametis darbas Vilniaus „Ryte“ šiuo aspektu papildomo pranašumo nesuteikia.

R. Skaisgirį palaiko ir Šarūnas Jasikevičius. Ilgametis rinktinės kapitonas Jonas Valančiūnas taip pat palaiko gerus santykius su trijulių krepšinio tėvu, o pats kandidatas ilgus metus yra artimas Mato Buzelio šeimai. Tai vertinama kaip ryškūs R. Skaisgirio privalumai bei potenciali parama D. Adomaičiui vyrų rinktinės reikaluose.

Tuo metu D. Gudelis organizaciniu požiūriu turi pranašumą dėl ryšių ir vertinimo FIBA, ypač kalbant apie moterų Europos čempionatą Lietuvoje. Šiam renginiui reikės ir bendravimo su politikais, o tokioje aplinkoje D. Gudelis jaučiasi užtikrintai. Neatsitiktinai FIBA vadovai norėjo, kad jis siektų Lietuvos krepšinio asociacijos prezidento pareigų.

Vis dėlto R. Skaisgirys yra patyręs verslininkas, o toks turnyras svarbus visos valstybės prestižui. Todėl sunku įsivaizduoti, kad kuris nors kandidatas su savo komanda nesugebėtų reprezentatyviai surengti Senojo žemyno pirmenybių. R. Skaisgirys taip pat nėra naujokas moterų krepšinyje – jis laikomas pagrindiniu žmogumi, grąžinusiu moterų Eurolygą į Lietuvą.

FIBA palaikymas vis tiek išlieka svaria D. Gudelio korta. Artimiausiu metu Europos klubiniame krepšinyje gali įvykti dideli pokyčiai, o D. Gudelis ne tik turi reikalingų ryšių, bet ir yra gerai susipažinęs su „NBA Europe“ projektu.

Vaikų krepšinis ir pasitikėjimo klausimas

Abiejų kandidatų programos pateiktos skirtingai, tačiau iš esmės apima panašius pamatinius klausimus. Nors per trumpą kadenciją sisteminių pokyčių įgyvendinti nepavyktų, būtų galima padėti pagrindus ateičiai.

D. Gudelis ilgą laiką puoselėjo regionų krepšinį ir šiose bendruomenėse turi daug palaikymo. Tačiau pastaruoju metu jo dėmesys buvo sutelktas į Vilniaus „Rytą“. R. Skaisgirys savo ruožtu prisidėjo prie bronzos medalio Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, o pastaraisiais metais aktyviai įsitraukė ir į vaikų krepšinio plėtrą bei naujų idėjų paiešką.

Lietuvos perspektyva aukščiausiame lygyje tiesiogiai priklauso nuo vaikų krepšinio sistemos. Per „BasketNews“ diskusijas D. Gudelis šioje temoje taip pat atrodė pasirengęs ir įsigilinęs, tačiau R. Skaisgirio atveju juntama, kad tai yra jo kasdienė veikla ir kad jis turi aiškų planą, kaip tęsti pradėtus darbus. Prezidento pareigos leistų realizuoti seniau subrandintas idėjas.

Didžiausiu R. Skaisgirio pranašumu laikomas jo atvirumas ir gebėjimas bandyti vienyti susiskaldžiusį Lietuvos krepšinį. Jis sugebėjo dirbti tiek su M. Balčiūnu, tiek su Robertu Javtoku, nors tarp šių žmonių pastaraisiais metais buvo akivaizdus konfliktas.

D. Gudelis laikomas reprezentatyviu, tvarkingai komunikuojančiu ir turinčiu ryšių tiek tarp elito, tiek regionuose, tačiau jo kandidatūrą vis dar lydi M. Balčiūno šešėlis. Lietuvos krepšinis, pavargęs nuo melo ir intrigų, į tokias sąsajas reaguoja jautriai. Nors nebūtinai taip būtų D. Gudelio vadovavimo metu, M. Balčiūno ir jo aplinkos veikimas greta kandidato kelia daugiau klausimų.

D. Gudelis viešai atsiriboja nuo bet kokių ryšių su M. Balčiūnu, tačiau jo agitacija rinkėjams yra aiškiai girdima. Į susitikimus regionuose kartu vyksta ir Vydas Gedvilas. Per debatus D. Gudelis jo nepristatė kaip komandos nario, tačiau kelionėse po Lietuvą jis dalyvauja ir taip padeda telkti papildomus balsus. Tai primena M. Balčiūno taikytus metodus, o ne visiškai naują pradžią sistemoje.

G. Kvietkauskas kandidatų skirtumą apibūdino vaizdžiai: derantis su D. Gudeliu jis prašytų sutarties ir parašo, o iš R. Skaisgirio esą pakaktų žodžio. Šiuo metu nuoširdumas ir gebėjimas laikytis žodžio atrodo itin svarbūs Lietuvos krepšinio gerovei. Papildomų klausimų D. Gudeliui ir jo darbo būdams sukėlė ir paslaptingai išnykusi R. Milašiaus kandidatūra.

R. Skaisgirys atvirai pripažįsta, kad visiškai suvienyti Lietuvos krepšinį neįmanoma, todėl nereikėtų gyventi iliuzijomis. Tokia retorika skiriasi nuo D. Gudelio ir ypač nuo M. Balčiūno laikotarpiu girdėtų pareiškimų.

Tiesa, R. Skaisgirio mintis ne visuomet lengva suprasti. Čia D. Gudelis gali pasiūlyti kitų privalumų – išlaikytą įvaizdį ir ilgalaikius ryšius FIBA. Jo komunikacinį potencialą dar labiau sustiprina šalia esantis Linas Kunigėlis, sirgaliams gerai žinomas žmogus ir autoritetas vyrų rinktinėje.

Vis dėlto Lietuvos krepšinio bendruomenė yra pavargusi nuo pažadų ir pakankamai gerai supranta realybę. Žmonėms reikia nuoširdumo. R. Skaisgirys gali kalbėti tiesiai, be užuolankų, o ar D. Gudelis sudėtingoje situacijoje atsisakytų perteklinės diplomatijos, lieka atviras klausimas.

Rinkimai – ne vien apie kompetencijas

Šie rinkimai labiau siejami su žmogiškosiomis savybėmis nei su kandidatų kompetencija. Esminis klausimas – kuris prezidentas geriau išlaikytų ryšį su skirtingomis Lietuvos krepšinio pusėmis. Pagal profesines savybes abu kandidatai vertinami kaip solidūs pasirinkimai.

D. Gudelio vadybiniai įgūdžiai ir patirtis nekelia abejonių – jo gyvenimo aprašymas kalba pats už save. Tačiau galimybę sėkmingai dirbti šiose pareigose lemia ir santykis su Lietuvos krepšinio visuomene. R. Skaisgirys yra ilgametis verslininkas ir krepšininkas, todėl abu kandidatai turėtų gebėti suburti veikiančias komandas.

Žymių Lietuvos krepšinio žmonių išreikšta parama rinkimų rezultatui tiesiogiai įtakos neturi, tačiau ji padeda susidaryti platesnį vaizdą – kurio kandidato pergalė būtų palankesnė krepšiniui bei neutraliam sirgaliui, o ne tik konkrečiai žmonių grupei.

R. Skaisgirį palaiko trijulių krepšinio bendruomenė, krepšinio mokyklos, Vilniaus „Kibirkštis“ ir Šakių „Vytis-VDU“ – organizacijos, kuriose jis dirbo ne vienus metus. Tuo metu Krepsinis.net žiniomis, „Rytas“ nėra vieningai apsisprendęs balsuoti už D. Gudelį, nors jis šiame klube praleido daugiau nei dešimtmetį. Hipotetiškai sunku įsivaizduoti, kas turėtų įvykti, kad panašiose pareigose Paulius Motiejūnas nesulauktų „Žalgirio“ palaikymo.

Nepriklausomai nuo rinkimų baigties, naujajam vadovui teks svarbi užduotis – grąžinti Lietuvos krepšiniui prestižą ir žmonių tikėjimą sportu, kuris iš kartos į kartą buvo šalies pasididžiavimas.