Maisto kainos jau kyla: ekspertai įspėja, kas dar gali smarkiai pabloginti padėtį

Dalies maisto produktų kainos jau didėja, o ateityje jos gali kilti dar sparčiau. Analitikai pabrėžia, kad tam įtakos gali turėti ne vien krizė Hormuzo sąsiauryje.

Galimus ekonominius išbandymus ir būdus gyventojams sutaupyti tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė Vilniaus universiteto ekonomistai Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius.

Diskusijoje paliesta ir Ukrainos situacija, apie kurią rašė „The Financial Times“. Leidinio teigimu, Rusijos atstovai taikosi į Ukrainos uostus, o tai sukelia sunkumų gabenant grūdus jūra. Publikacijoje atkreiptas dėmesys, kad pasauliui gali tekti susidurti ne tik su Hormuzo sąsiaurio krize, bet ir su nauju maisto kainų augimu.

Grūdai jau pabrango

T. Karpavičiaus vertinimu, maisto kainų didėjimo jau greičiausiai nepavyks išvengti, nes tai vartotojai jau jaučia. Jis nurodė, kad po sprogimų rugpjūtį ir rugsėjį grūdai pabrango maždaug 6–7 proc., o nuo metų pradžios jų kaina, jo teigimu, padidėjo 17–18 proc.

Ekonomistas pažymėjo, kad šį augimą labiau lemia ne pačių grūdų trūkumas, o tiekimo grandinių sutrikimai. Vis dėlto verslas ir valstybės, pasak jo, gana greitai randa naujus maršrutus bei prisitaiko.

Jis taip pat priminė prognozes, pagal kurias kitą sezoną tikimasi antro pagal dydį grūdų derliaus istorijoje. Geru ženklu laikomas ir atsargų bei suvartojimo santykis.

T. Karpavičiaus teigimu, dabartiniai rodikliai leidžia manyti, kad ypač blogų scenarijų neturėtų būti. Tačiau padėtį galėtų smarkiai pakeisti Rusijos ir Ukrainos karo suaktyvėjimas arba naujos įtampos kituose pasaulio regionuose. Tokiu atveju maisto produktų kainos galėtų didėti gerokai ryškiau.

Gyventojai gali keisti pirkinių krepšelį

A. Jaržemskis pabrėžė, kad maisto kainas veikia daug skirtingų veiksnių. Tarp jų yra ir degalų kainos, kurios atsispindi tiek žemės ūkyje bei maisto gamyboje, tiek transportuojant produkciją ir pristatant ją į prekybos tinklus.

Jo vertinimu, 10–15 proc. maisto kainų augimas, tikėtina, išliks. Vartotojai į tai veikiausiai reaguos koreguodami savo pirkinių krepšelį: gali rinktis mažesnės vertės, energetinio naudingumo ar kokybės produktus, taip siekdami sušvelninti bendro maisto krepšelio pabrangimą.

Kalbėdamas apie geopolitinę riziką, grūdų kainas ir jų kiekius pasaulyje, ekonomistas teigė, kad nesaugiame dešimtmetyje ypač pasiteisina Europos, taip pat Lietuvos, parama žemės ūkio politikai.

Pasak A. Jaržemskio, tai rodo, jog žemės ūkis ir visa apsirūpinimo maistu sistema yra itin svarbūs valstybės raidai. Jis pabrėžė, kad šią sritį būtina stiprinti, nes šiandien kalbama apie grūdus, o ateityje rizika gali paliesti ir kitas maisto žaliavas.