Milijonai keliaus valstybinėms ligoninėms: ar pacientams dėl to teks laukti dar ilgiau?

Nuo kitų metų pacientams bus mažiau galimybių nemokamai gydytis pas privačiai dirbančius gydytojus. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis nurodė, kad 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms bus skirta 34 mln. eurų mažiau nei šiemet. Šios lėšos numatytos valstybinėms ligoninėms, tačiau privačių įstaigų atstovai perspėja, kad pokyčiai gali dar labiau pailginti laukimą pas specialistus.

Jau dabar kai kurių konsultacijų pacientams tenka laukti mėnesiais. Pas Šiaulių ligoninės gydytoją hematologę Astą Povilauskienę konsultacijos laukiama net 6–7 mėnesius. Viena pacientė pasakojo pulmonologo konsultacijos laukusi keturis mėnesius, kita, užsiregistravusi dėl odos ligų prieš mėnesį, vizitą gavo tik sausio viduriui.

Dėl ilgų eilių viešajame sektoriuje dalis žmonių kreipiasi į privačias klinikas. Pacientai pabrėžia, kad privačios įstaigos tampa svarbia alternatyva susidūrus su sveikatos problemomis, ypač kai pas neurologus patekti poliklinikose itin sudėtinga.

Viešosioms įstaigoms – daugiau lėšų

Ministras žada keisti paslaugų apmokėjimo modelį. Pirmenybė būtų teikiama valstybinėms ligoninėms, o privačios klinikos papildomą finansavimą galėtų gauti tik tuomet, jei viešosios įstaigos negalėtų užtikrinti konkrečių paslaugų.

L. Kukuraitis teigė, kad viešasis sektorius yra sveikatos priežiūros sistemos pagrindas, todėl jis turi pajėgti kasdien teikti bazines paslaugas kuo platesnei visuomenės daliai.

Pagal numatomą tvarką privačios gydymo įstaigos netektų 34 mln. eurų, o šie pinigai būtų nukreipti į valstybines ligonines. Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas mano, kad dėl to paslaugos taps prieinamesnės, o sistema veiks efektyviau.

34 mln. eurų vadina lašu jūroje

Tačiau ne visi tiki, kad papildomas finansavimas iš esmės pakeis padėtį. Paskirsčius 34 mln. eurų šalies ligoninėms, reikšmingo proveržio gali ir nebūti. Palyginimui, tai sudaro beveik trečdalį Vilniaus universitetinės ligoninės, kurios metinis biudžetas siekia 90 mln. eurų, metinio biudžeto.

Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė šią sumą, turint omenyje didelę ir išplėtotą infrastruktūrą, pavadino lašu jūroje.

Ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas savo ruožtu pabrėžė, kad net ir nedidelis finansavimo augimas yra svarbus. Jo teigimu, viešojo sektoriaus nykimas regionuose galėtų sukelti didelių problemų tiek dėl sergamumo, tiek dėl mirtingumo.

Privačių gydymo įstaigų atstovai teigia, kad lėšų perkėlimas į valstybines ligonines reikštų dalies paslaugų praradimą pacientams. „Melivos“ vykdančioji direktorė Laura Penikienė atkreipė dėmesį, kad kardiooperacijas ir širdies stimuliatorių paslaugas iki šiol galėjo teikti ir privačios įstaigos, o po pokyčių jos liktų tik valstybinėse gydymo įstaigose.

Kai kurių privačių paslaugų mažės

L. Kukuraitis pripažįsta, kad dalies paslaugų privačiame sektoriuje gali sumažėti. Tarp jų jis paminėjo slaugą namuose, MRT tyrimus ir dar kelias paslaugas, tačiau teigė, kad pokytis būtų procento ribose.

Ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius tvirtina, kad tiek pat vietų būtų atlaisvinta viešajame sektoriuje, todėl bendras paslaugų vietų skaičius nesumažėtų.

Valstybinės ligoninės viliasi, kad didesnis finansavimas paskatins medikus sugrįžti dirbti į viešąsias įstaigas. Vis dėlto L. Penikienė teigia girdinti priešingą medikų reakciją: anot jos, jie į tokią kryptį žiūri skeptiškai ir gali pradėti ieškoti galimybių emigruoti, o ne grįžti į, jų vertinimu, neefektyviai veikiančias gydymo įstaigas.

Naują privačių klinikų paslaugų apmokėjimo tvarką šiuo metu rengia Sveikatos apsaugos ministerija. Ji turėtų įsigalioti nuo kitų metų.