Milijonai Lietuvos oro erdvės apsaugai: VSAT gaus radarus, bokštus ir dronų neutralizavimo įrangą

Europos Komisija (EK) Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) oro erdvės stebėjimo pajėgumų stiprinimo projektui planuoja skirti 32,1 mln. eurų. Apie tai trečiadienį informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM).

VRM duomenimis, VSAT iniciatyva buvo atrinkta finansavimui pagal 2021–2027 metų Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės kvietimą.

Numatyti radarai, stebėjimo bokštai ir dronų neutralizavimas

Projekto metu planuojama statyti bokštus, kuriuose būtų įrengta oro erdvės stebėjimo įranga, radarai ir priemonės dronams neutralizuoti. Taip pat ketinama įsigyti trumpojo bei ilgojo nuotolio dronų ir apmokyti jų operatorius.

Darbus planuojama pradėti šių metų gruodį, o projektą užbaigti 2029 metų gruodį.

Vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno teigimu, EK skiriamos lėšos svariai prisidės prie Lietuvos ir viso rytų pasienio regiono galimybių stebėti oro erdvę bei veiksmingiau saugoti valstybės sieną, pasikeitus geopolitinei padėčiai regione.

Ministras nurodė, kad esama saugumo situacija ir išaugęs hibridinių grėsmių lygis regione verčia nuosekliai stiprinti sienos apsaugą bei diegti modernius stebėjimo sprendimus. Jo vertinimu, oro erdvės kontrolės pajėgumai tampa vis reikšmingesne bendros sienos apsaugos sistemos dalimi, o dabartiniai iššūkiai reikalauja bendrų pastangų ir konkrečių investicijų į ES valstybių narių saugumą.

Pagal šį kvietimą finansavimą gaus 16 Europos Sąjungos valstybių narių. M. Katelynas pažymėjo, kad tai patvirtina, jog atsakas į hibridines grėsmes prie išorės sienų yra visos ES, o ne vien pavienių šalių klausimas.

Jis taip pat pabrėžė siekį užtikrinti, kad ES parama išorės sienų apsaugai būtų tęstinė ir atlieptų realias grėsmes. Ministrui svarbus ne tik kiekvienai valstybei narei tenkantis finansavimas, bet ir papildomos paramos galimybės atsiradus naujiems iššūkiams, įskaitant dronų bei hibridines grėsmes. Anot jo, tokios papildomo finansavimo galimybės turėtų būti išsaugotos ir naujojoje 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje programoje.

Lietuvos projektui – aukščiausias prioritetas

Skirstydama finansavimą, EK vertino išorės sienos ruožą, kuriame bus įgyvendinamas projektas, hibridinių grėsmių intensyvumą ir dažnumą, ypač pažeidžiamiausiose išorės sienų vietose, bei paraiškos vertinimo balą. Remiantis šiais kriterijais, Lietuvos projektas pateko į 1-ąjį prioritetinį lygį.

BNS anksčiau skelbė, kad pastaraisiais mėnesiais Europos šalys vis garsiau kalba apie Rusijos atsakomybę už hibridines atakas ES valstybėse ir perspėja apie galimą intensyvėjančią Rusijos sabotažo veiklą jų teritorijoje.