Milijonai vis dar guli „Sodroje“: kaip patikrinti, ar jums priklauso ligos išmoka

Prasidėjus rudeniui ir suaktyvėjus peršalimo ligų sezonui, daugiau žmonių gali laikinai negalėti dirbti dėl sveikatos problemų. Susirgus reikia pasirūpinti ne vien gydymu – verta įsitikinti ir tuo, ar galima gauti ligos išmoką. „Sodros“ duomenimis, tūkstančiai gyventojų dar nėra pateikę prašymų dėl galimai jiems priklausančių išmokų, o teorinė tam numatyta suma sudaro 4,3 mln. eurų.

Apie 34 tūkst. nebaigtų ligos išmokų atvejų

Šiuo metu „Sodra“ fiksuoja maždaug 34 tūkst. ligos atvejų, kuriais gyventojai dar nesikreipė dėl ligos išmokos.

Bendra neatsiimtų lėšų suma siekia apie 4,3 mln. eurų. Padalijus ją iš šių atvejų skaičiaus, vienam atvejui vidutiniškai tektų apie 127 eurus.

Tačiau „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič atkreipė dėmesį, kad tai nereiškia, jog „Sodra“ kiekvienu iš 34 tūkst. atvejų yra skolinga konkrečią išmoką. Kol žmogus nepateikia prašymo, nėra aišku nei ar jis atitinka išmokos skyrimo sąlygas, nei kokio dydžio suma jam galėtų būti paskirta.

Pasak jos, atidėjiniai apskaičiuojami teoriškai, taikant formulę ir remiantis ankstesnių metų informacija. Vertinama, kiek žmonių dar gali kreiptis dėl ligos išmokos, kokiai jų daliai ji būtų skirta, o gautas skaičius dauginamas iš vidutinės išmokos mokėjimo trukmės bei vidutinio vienos dienos išmokos dydžio.

Nedarbingumui būtinas gydytojo pažymėjimas

Ligos išmoka skiriama remiantis gydytojo išduotu nedarbingumo pažymėjimu. Todėl susirgus arba slaugant sergantį vaiką pirmiausia reikia susisiekti su gydymo įstaiga.

Rudens laikotarpiu Lietuvoje dažniau fiksuojamas padidėjęs sergamumas gripu, peršalimo ligomis ir COVID-19, kai ligų atvejų skaičius peržengia nustatytą ribą. Tuo metu susirgus šiomis ligomis nedarbingumo pažymėjimą galima gauti ir neišvykus iš namų – pakanka nuotolinės konsultacijos su šeimos gydytoju.

Jeigu pasireiškia užkrečiamos ligos požymiai, šeimos gydytojas gali nuotoliniu būdu išduoti nedarbingumo pažymėjimą, įvertinęs paciento būklę ir galimą užkrėtimo pavojų. Jei gydytojas nusprendžia, kad būtina tiesioginė apžiūra, ji atliekama per kontaktinę konsultaciją.

Nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik susirgus gripu, COVID-19 ar kitomis peršalimo ligomis. Dėl kitų sveikatos sutrikimų taikoma įprasta tvarka.

Padidėjusio sergamumo laikotarpiai nustatomi pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) viešinamus duomenis.

Kada galima pretenduoti į ligos išmoką?

Ligos išmoka gali būti skiriama žmogui, kuris per pastaruosius metus yra sukaupęs bent 3 mėnesių stažą arba per pastaruosius dvejus metus – bent 6 mėnesių stažą. Dėl išmokos būtina kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Pateikus prašymą skirti ligos išmoką, apskaičiuota suma automatiškai pervedama į prašyme nurodytą asmeninę banko sąskaitą.

M. Kozič nurodė, kad prašymą galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros adresu https://www.gyventojai.sodra.lt ir pasirinkus GPS1 prašymo formą.

Didžioji dalis asmens informacijos šioje formoje būna užpildyta automatiškai. Gyventojui tereikia įrašyti sąskaitos, į kurią pageidauja gauti išmoką, numerį. Jei ši sąskaita vėliau pasikeičia, būtina patikslinti prašymą ir išsaugoti pakeitimus. Kitais atvejais naujo prašymo teikti nereikia, nes jis galioja neterminuotai.

Prašymą taip pat galima pateikti apsilankius „Sodros“ klientų priimamajame. Tokiu atveju būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Prašymas skirti ligos išmoką taikomas ir atgaline tvarka. Tai reiškia, kad žmogus, kuris sirgo, bet tuo metu nepateikė prašymo, išmoką dar gali gauti, jei nuo nedarbingumo pabaigos nepraėjo daugiau nei 12 mėnesių.

Pavyzdžiui, gyventojas, sirgęs 2025 metų gruodį ir tuomet nepateikęs prašymo, gali tai padaryti dabar bei gauti jam priklausančią ligos išmoką.

Vis dėlto ne kiekvienas žmogus, kuriam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, būtinai įgyja teisę į ligos išmoką.

Nuo ko priklauso išmokos dydis?

Ligos išmoka kiekvienam gavėjui apskaičiuojama individualiai, pagal jo draudžiamąsias pajamas už tris iš eilės einančius mėnesius iki mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, kai prasidėjo liga.

Jeigu laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2026 m. rugsėjį, būtų vertinamos gegužės, birželio ir liepos draudžiamosios pajamos.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Jos dydis sudaro 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka siekia 53,3 euro.