Nakvynė garsiajame žmogžudystės name: Sara teigia pajutusi prisilietimus ir sulaukusi gidės paaiškinimo

Naujasis „Netflix“ serialas „Monster: The Lizzie Borden Story“ dar kartą sugrąžino dėmesį prie vienos žinomiausių iki šiol neišspręstų JAV kriminalinių bylų. Tačiau aptariamas ne vien serialas – smalsuolius traukia ir namas, kuriame 1892 metais buvo nužudyti Lizzie Borden tėvas Andrew Bordenas bei pamotė Abby Borden.

Fall Riverio mieste, Masačusetse, esantis pastatas išlikęs iki šių dienų ir tapęs turistų lankoma vieta. Namo šeimininkai jį netgi pristato kaip „namą, kuriame daugiausiai vaidenasi“.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai yra asmeniniais moters pojūčiais paremtas pasakojimas. Objektyvių mokslinių įrodymų, patvirtinančių paranormalius reiškinius, kol kas nėra.

Nuo pirmų akimirkų pajuto neįprastą nuotaiką

Sara šiame name apsilankė šių metų balandį. Jos teigimu, pastate tarsi sustojęs laikas – čia saugoma daug istorinių eksponatų, dokumentų ir nuotraukų, susijusių su Bordenų šeima bei plačiai aptartu teismo procesu.

Tačiau nuo pat atvykimo moteris sakė jutusi keistą atmosferą. Kuo ilgiau ji ir jos sužadėtinis viešėjo name, tuo labiau abu esą jautė, kad pastate gali būti ne vieni.

Pora pasakojo girdėjusi garsus, panašius į urzgimą, taip pat ne sykį patyrusi fizinius prisilietimus. Sara tvirtino, kad stipriausi įspūdžiai ją lydėjo kambaryje, kuriame buvo rastas nužudytos Abby Borden kūnas, ir namo rūsyje.

Pasak jos, būtent tame kambaryje lankytojai dažniausiai mėgina susisiekti su dvasiomis. Sara teigė, kad per tokius bandymus dvasios esą stuksenimu į skirtingas sienų vietas nurodydavo, kur kambaryje yra.

Esą pajuto, kaip kažkas tvarko antklodę ir plaukus

Didžiausią įspūdį Sarai paliko naktimis nutikę dalykai. Pirmąją viešnagės naktį jos sužadėtinis Connoras, anot moters, kelis kartus jautė prisilietimus – dalis jų buvo švelnūs, tačiau kiti gerokai stipresni.

Sara teigė, kad Connorui gulint lovoje atrodė, jog kažkas rankomis spaudžia jo nuogą krūtinę. Ji sakė mačiusi, kad partneriui dėl to buvo sunku atgauti kvapą.

Vėliau pora nusprendė, kad tariamai dvasiai galėjo nepatikti, jog Connoras miegojo be marškinėlių. Saros teigimu, jam apsivilkus marškinėlius prisilietimai nutrūko.

Antrąją naktį neįprastų pojūčių esą patyrė ir pati Sara. Ji pasakojo jutusi, kaip kažkas pakiša antklodę po jos kojomis, o plaukus nuo veido nubraukia ir užkiša už ausies.

Ji prisiminė, kad atrodė, lyg kažkas būtų visai prie jos veido. Nors širdis stipriai plakė, Sara stengėsi neatsimerkti ir išlikti rami.

Gidė esą išgirdo ne pirmą tokią istoriją

Kitą rytą Sara apie nakties patirtį pasikalbėjo su viena namo gide. Moteris sakė, kad ją dar labiau nustebino išgirstas paaiškinimas.

Anot Saros, gidė tikino jau girdėjusi panašių pasakojimų iš kitų svečių. Ji esą paaiškino, kad ponia Borden kartais apkloja jai patikusius lankytojus, o Sara nėra pirmoji apie tai prabilusi.

Viešnagės metu Sara ir jos partneris aktyviai mėgino užmegzti ryšį su tariamomis dvasiomis bei fiksavo įvairius reiškinius. Moteris tvirtino mačiusi daiktus, kurie, jos manymu, judėjo savaime, ir girdėjusi garsus, sutapusius su poros užduotais klausimais.

Nors paranormalių reiškinių egzistavimas moksliškai nepatvirtintas, Sara teigė, kad ši viešnagė pakeitė jos nuomonę. Anksčiau ji save laikė skeptike, tačiau po patirties šiame name suprato, kad pasaulyje gali būti daug dar nepaaiškintų dalykų.

Skeptikai savo ruožtu atkreipia dėmesį, jog panašius pojūčius gali lemti aplinka, žmogaus lūkesčiai, nuovargis ar psichologiniai veiksniai. Todėl paranormalių reiškinių tikrumas iki šiol nėra moksliškai įrodytas.