NATO vado planas Maskvai: trys žingsniai, kurie lauktų užpuolus Aljansą

NATO pajėgų Europoje vadas Alexusas Grynkewichas Varšuvoje vykstančiame tarptautiniame saugumo forume pristatė Aljanso vadinamąją „Pergalės teoriją“. Ji numato, kaip NATO reaguotų į priešiškų pajėgų puolimą: pirmiausia blokuotų ataką, vėliau ją silpnintų, o prireikus palaužtų priešininko pajėgas.

Nors Rusija jo kalboje tiesiogiai nebuvo įvardyta, kontekstas aiškus. Prie Lietuvos sienų tuo metu rengiamos naujos Rusijos karinės pratybos, kuriose, be Rusijos ir Baltarusijos karių, dalyvauja Kirgizijos, Tadžikistano bei Kazachstano pajėgos. Pratybos nėra didelės: jose dalyvauja apie 1,5 tūkst. karių ir naudojama maždaug 300 karinės technikos vienetų.

Įspėjimas Kremliui

Kalbėdamas Varšuvoje A. Grynkewichas pabrėžė, kad NATO gynybinis pobūdis neturi būti laikomas silpnumo ar ryžto stokos ženklu. Pasak jo, Aljansas kolektyvine galia siekia atgrasyti ir išsaugoti taiką, tačiau užpuolimo atveju kovotų.

Generolas teigė, kad konfliktas nėra neišvengiamas, tačiau paaiškino, kokių veiksmų būtų imamasi, jei Rusija nutartų pulti. Jo pristatyta „Pergalės teorija“ remiasi trimis etapais: pirminės atakos blokavimu, tolesnio puolimo susilpninimu ir priešo pažangos sustabdymu bei, jei to reikėtų, jo pajėgų ir prieš NATO nukreiptų operacinių sistemų palaužimu.

A. Grynkewicho teigimu, sausumos pajėgos, remiamos kitų rūšių pajėgų ir jų suteikiamo pranašumo, prireikus sutriuškintų priešą, taip pat sunaikintų jo paramos ir valdymo centrus.

Netikėto puolimo tikimybė beveik eliminuota

NATO pajėgų Europoje vadas taip pat priminė apie didžiulius Aljanso žvalgybos surenkamų duomenų kiekius. Anot jo, tai iš esmės panaikina galimybę, kad NATO būtų užpulta visiškai netikėtai.

Jis nurodė, kad rytiniame flange dislokuotos sausumos pajėgos treniruosis ir rodys gebėjimą užblokuoti bet kokį puolimą. Tuo metu oro ir jūrų pajėgos mokysis įgyti bei išlaikyti manevro laisvę, o tai padėtų susilpninti bet kokią ataką.

Šie pareiškimai nuskambėjo NATO surengus kelias pratybas prie Kaliningrado srities. Jos sukėlė nerimą ir Kremliuje.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europa ir Jungtinės Valstijos turėtų parodyti Rusijai ir Vladimirui Putinui pasirengimą įgyvendinti Rusijos atgrasymo politiką ryžtingesnėmis priemonėmis, pirmiausia sankcijomis.

Nors Jungtinės Valstijos tebėra pagrindinė Aljanso valstybė, nuolat akcentuojama būtinybė Europai pačiai gebėti apsiginti. Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius teigė, kad europiečiai turi kurti materialinius ir institucinius pajėgumus bei svarstyti, kaip geriau organizuotis.

Buvęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas savo ruožtu sakė, kad Europa turi rasti atsaką į Vladimiro Putino vykdomas sabotažo operacijas.