Nausėda siūlo naują finansavimo kelią: regionų ligoninėms žadamas didesnis stabilumas

Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė siūlymą įtvirtinti mišrų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį. Jame būtų derinamas atsiskaitymas už faktiškai suteiktas paslaugas ir papildoma fiksuota metinė išmoka, skirta užtikrinti nustatytų profilių paslaugų prieinamumą.

Numatyta, kad papildomos fiksuotos išmokos apskaičiavimo tvarką bei konkrečių susijusių profilių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą nustatytų Vyriausybės patvirtinta tvarka.

Prezidento vertinimu, toks sprendimas sukurtų teisines prielaidas užtikrinti PSDF apmokamas stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas net ir mažėjant pacientų srautams bei teikiamų paslaugų apimčiai.

Numatytas dėmesys regionų gydymo įstaigoms

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimai ypač reikšmingi siekiant išlaikyti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę regionų bei rajonų viešojo sektoriaus gydymo įstaigose.

Dokumente pažymima, kad mišrus finansavimo principas jau naudojamas atsiskaitant už skubiosios medicinos pagalbos ir šeimos gydytojų paslaugas. Vis dėlto Sveikatos draudimo įstatyme jis nėra aiškiai apibrėžtas, nes šiame įstatyme įtvirtintas atsiskaitymas už suteiktas paslaugas pagal draudžiamojo įvykio faktą.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad siūloma įstatymo pataisa ir ją lydintys poįstatyminiai aktai suteiktų daugiau aiškumo bei skaidrumo. Gydymo įstaigoms tai leistų stabiliau planuoti ilgalaikę veiklą, infrastruktūros investicijas ir darbuotojų kompetencijų stiprinimą.

Taip pat pabrėžiama, kad prezidento siūlymas padėtų visapusiškai įgyvendinti privalomojo sveikatos draudimo teisumo principą: kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų tolygiau prieinamos visoje šalies teritorijoje, neatsižvelgiant į gyventojų gyvenamąją vietą. Kartu tai prisidėtų prie tvarios regionų plėtros.

Dokumento rengėjų vertinimu, pakeitimas pagerintų paslaugų pasiekiamumą rajonų savivaldybių gyventojams, mažintų skirtumus tarp miesto ir kaimo gyventojų galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis bei turėtų teigiamos įtakos bendriems Lietuvos sveikatos rodikliams – vidutinei ir sveiko gyvenimo trukmei bei išvengiamo mirtingumo mastui.

Šiuo metu galiojanti PSDF biudžeto sistema grindžiama nustatytu įkainiu už konkretų draudžiamąjį įvykį. Jeigu paslaugų skaičius viršija sutartyje su Valstybine ligonių kasa (VLK) numatytą apimtį, už jas gali būti mokama tik iš dalies arba jos apskritai neapmokamos.

Tuo metu prioritetinės paslaugos, tarp jų skubioji medicinos pagalba ir šeimos gydytojo konsultacijos, jau finansuojamos pagal mišrų modelį. Atsižvelgiant į poreikį ir galimybes, papildomai finansuojami ir svarbūs gydymo įstaigų padaliniai bei paslaugų grupės.