Nikitą vargino dusulys ir skausmai: po sudėtingos operacijos jis vėl lengvai kvėpuoja

Įdubusi krūtinės ląsta Nikitai buvo ne vien matomas kūno pokytis. Paaugliui vis sunkiau sekėsi ištverti fizinį krūvį, jis kentė dusulį. Kauno klinikų vaikų chirurgai ryškią deformaciją pakoregavo minimaliai invazine operacija, o vėliau taikyta reabilitacija padėjo jam atgauti judėjimo laisvę ir sustiprinti fizinę ištvermę.

Dabar Nikita vėl gali mėgautis įprasta kasdienybe. Svarbiausią pasikeitimą jis apibūdina paprastai – kvėpuoti tapo lengva.

Kauno klinikų Vaikų raidos ir reabilitacijos skyriaus vadovė Dovilė Važgėlienė teigia, kad Nikitos atvejis atskleidžia, kaip svarbu visą vaiko gydymo procesą – nuo sudėtingos operacijos iki individualios reabilitacijos – užtikrinti vienoje gydymo įstaigoje. Anot jos, chirurgams, reabilitacijos specialistams ir kitų sričių medikams dirbant kartu, gydymas vyksta nuosekliai, be pertrūkių, o svarbiausias rezultatas yra sėkmingai sveikstantis vaikas, galintis grįžti į visavertį gyvenimą.

Deformacija tapo ryški vienuolikos metų

Nikitos krūtinės ląstos deformacija pastebimai išryškėjo jam sulaukus aštuonerių metų. Berniukui augant, ji vis progresavo, o vienuolikos metų jau buvo itin ryški. Tuomet šeima ėmė ieškoti gydymo galimybių.

Nikitos tėtis Vitalijus pasakoja, kad šeima siekė rasti medicinos centrą, kuriame būtų atliekama tokio sudėtingumo operacija. Sužinoję apie Kauno klinikų Vaikų chirurgijos kliniką ir joje dirbančius specialistus, jie nusprendė sūnaus sveikatą patikėti būtent jiems.

Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas vaikų chirurgas Mindaugas Beržanskis nurodo, kad apžiūros ir atliktų tyrimų metu Nikitai buvo patvirtinta ryški krūtinės ląstos deformacija. Įdubusi krūtinė yra įgimta deformacija, kai krūtinkaulis įdumba į vidų.

Įvertinę deformacijos sunkumą, gydytojai Nikitai rekomendavo operaciją. Su berniuku ir jo šeima buvo aptartas gydymo planas, operacijos tikslai bei laukiamas laikotarpis po procedūros.

Nikitai atlikta Nuss operacija – minimaliai invazinis įdubusios krūtinės gydymo metodas. Per mažus pjūvius krūtinės ląstos šonuose įvedama pagal paciento krūtinės ląstą individualiai suformuota metalinė plokštelė, pakelianti krūtinkaulį į taisyklingą padėtį. M. Beržanskio teigimu, operacija praėjo sklandžiai, o deformaciją pavyko visiškai ištaisyti.

Vaikų chirurgas pabrėžia, kad po tokių operacijų būtinas visos specialistų komandos darbas. Pirmasis reabilitacijos etapas – kineziterapija – pradedamas dar vaikui esant ligoninėje, o vėliau reabilitacija tęsiama kitame etape, kad pacientas galėtų visavertiškai grįžti į įprastą gyvenimą.

Reabilitacija padėjo susigrąžinti jėgas

Tolimesniam sveikimui Nikita buvo perkeltas į Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos kliniką. Po operacijos jis jautė skausmą, buvo sumažėjęs pečių judrumas ir fizinė ištvermė, taip pat sutrikusi laikysena.

Su Nikita dirbęs kineziterapeutas Justas Praninskas pasakoja, kad reabilitacijos tikslas buvo pagerinti pečių judesius, koreguoti laikyseną, stiprinti raumenis ir palaipsniui sugrąžinti berniuką prie įprasto fizinio aktyvumo.

Reabilitacijos metu pagerėjo Nikitos pečių judrumas, sumažėjo skausmas, didėjo ištvermė. J. Praninskas taip pat pastebėjo ir emocinį pokytį: iš pradžių Nikita buvo nedrąsus, baiminosi skausmo, tačiau pamažu ėmė labiau pasitikėti savimi, drąsiau atliko pratimus ir aktyviau dalyvavo reabilitacijoje.

Vitalijus sako, kad kiekvienas specialistas atliko savo užduotis, tačiau visas gydymas sudarė vieną apgalvotą sistemą. Šeimą ypač palietė gydytojų, slaugytojų ir viso personalo rodomas rūpestis bei šiluma.

Šiuo metu Nikita jaučiasi puikiai. Baigus reabilitaciją, išnyko pooperacinis skausmas, pagerėjo laikysena, sustiprėjo raumenys, jis grįžo prie įprastų veiklų ir pomėgių.

Pasak tėčio, sūnus pradėjo miegoti gerokai ramiau, nebejaučia anksčiau varginusių skausmų, o jo ištvermė ir fizinė jėga kasdien didėja. Svarbiausia, kaip pats sako Nikita, jam tapo lengva kvėpuoti.