Numuštas Rusijos dronas keičia toną: Nausėda mato kelią į daugiau lėšų oro gynybai

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungai vieningiau sprendžiant gynybos klausimus Lietuva galėtų sulaukti papildomo finansavimo oro gynybai stiprinti. Tai jis pabrėžė Europos Komisijos pirmininkei raginant Bendriją imtis papildomų saugumo priemonių dėl Rusijos keliamos grėsmės.

Trečiadienį LRT laidoje „Dienos tema“ šalies vadovas atkreipė dėmesį į Europos Komisijos prezidentės metiniame pranešime iškeltas idėjas, tarp jų – Europos Sąjungos ketvirtąjį straipsnį ir Europos Saugumo Tarybą. Pasak G. Nausėdos, tai rodo, kad kalbama apie bendrą Europos atsaką, kuris galėtų sudaryti sąlygas pasitelkti papildomus finansinius instrumentus išorės ES sienos saugumui užtikrinti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį Strasbūre vykusioje metinėje kalboje pasiūlė kurti Europos Saugumo Tarybą. Į ją galėtų būti įtrauktos tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Kanada, Norvegija ir Ukraina.

Šis siūlymas nuskambėjo Europai pastaraisiais metais susiduriant su Maskvos vykdoma hibridinių atakų kampanija, kuria siekiama silpninti paramą Ukrainai.

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad EK pirmininkė savo kalboje paminėjo savaitės pradžioje Lietuvoje numuštą rusišką droną. Prezidentas teigė besitikintis, kad matomi ir vertinami dronų incidentai netrukus virs realiais pajėgumais, pirmiausia oro gynybos stiprinimu naudojant ES finansines priemones.

Dronas Lietuvoje

BNS anksčiau skelbė, kad antradienio naktį iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją įskridęs dronas buvo numuštas Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Jį sunaikino Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai.

Pasak G. Nausėdos, šiuo metu nėra duomenų, kad tai būtų tiesioginis Rusijos išpuolis. Vis dėlto prezidentas neatmeta, jog tokie ar panašūs incidentai gali būti naudingi Kremliui ir galbūt organizuojami sąmoningai.

Šalies vadovo vertinimu, Rusija šiuo etapu veikiausiai nėra pasirengusi ir nenori tiesiogiai pulti NATO. Tačiau dronams gali būti sąmoningai leidžiama nukrypti nuo kurso ir patekti į Lietuvos, kitų Baltijos šalių ar Lenkijos teritoriją, kad visuomenėje būtų keliama įtampa, o tai Rusijai būtų naudinga.

G. Nausėda pabrėžė, kad šio incidento negalima laikyti NATO penktojo straipsnio pažeidimu, nes tai yra antrinė karo Ukrainoje pasekmė.

Anksčiau trečiadienį prezidentas teigė, kad Kaišiadorių rajone nukrito Rusijos „Gerbera“ tipo dronas. Jis buvo skirtas atakuoti Ukrainą, tačiau nukrypo nuo kurso.

Rusijai tęsiant invaziją į Ukrainą, per pastaruosius mėnesius Lietuvoje buvo pranešama apie galimą oro pavojų, tačiau tai pirmas kartas, kai dronas numuštas šalies oro erdvėje. Anksčiau tokie atvejai fiksuoti Latvijoje ir Estijoje.

Trečiadienį Užsienio reikalų ministerija dėl į Lietuvą įskridusio drono Baltarusijai diplomatine nota pareiškė griežtą protestą.