Nuo padavėjo iki finansinės laisvės: Žilvinas atskleidė 3 svarbiausius investavimo principus

Investavimas į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje vis labiau populiarėja. Daugėja žmonių, kurie kalba apie pasiektą finansinę laisvę, dalijasi patarimais, kaip pelningai įsigyti ir parduoti objektus. Tarp jų – verslininkas ir lektorius Žilvinas Butkevičius, sukūręs sėkmingą verslą bei investuojantis keliomis kryptimis.

Padavėjo darbas atvėrė akis

Kaip ir nemažai jaunų žmonių Lietuvoje, Žilvinas profesinį kelią pradėjo aptarnaudamas klientus. Padavėju jis dirbo apie septynerius–aštuonerius metus, vėliau persikėlė į draudimo sritį, o 2009 metais kartu su partneriais įkūrė verslą.

Prisiminęs darbą restoranuose, jis pasakojo gana greitai supratęs, kad šioje profesijoje atlygio galimybės turi ribas. Ilgą laiką jis dirbo Palangos viešbutyje, kuriame lankydavosi labai pasiturintys žmonės. Jie jam pasirodė malonūs ir įdomūs, o jų gyvenimo būdas paskatino svarstyti apie didesnę finansinę laisvę.

Žilvinas suprato, kad galimybė turėti daugiau pinigų, lankytis restoranuose ir laisvai planuoti laiką neatsiras savaime, vien dirbant padavėju.

Vilniuje jis iš arčiau pamatė ir kitą barų bei restoranų kultūros pusę. Stebėdamas žmones, šioje srityje dirbančius du ar tris dešimtmečius, pašnekovas nusprendė, kad toks gyvenimo modelis jam netinka.

Jis pasakojo pastebėjęs santykių sunkumų, gausų alkoholio vartojimą ir chaotišką gyvenimo ritmą. Pats Žilvinas savo šeimos bei asmeninio gyvenimo ateitį įsivaizdavo kitaip.

Pasak jo, barų verslas lengvai įtraukia, nes pinigai gaunami kasdien ir apie finansus nereikia daug galvoti. Vis dėlto ilgainiui, įvertinus tų, kurie tokiame ritme gyvena daug metų, patirtį, jam tapo aišku, kad toks kelias jo netenkina.

Vienu svarbiu lūžiu tapo pokalbis su dviem maždaug 50 metų vyrais, užsukusiais prie baro. Vienas jų buvo iš Nyderlandų, kitas – iš Kanados. Jie pasakojo keliaujantys po pasaulį, turintys privatų lėktuvą ir skraidantys iš vieno oro uosto į kitą.

Abu vyrai buvo įkūrę verslus, juos pardavę ir dėl to galėjo rinktis norimą gyvenimo būdą. Šis susitikimas Žilvinui tapo pirmosios svajonės apie nuosavą verslą pradžia.

Investavimo kelią pradėjo kurdamas verslą

Palikęs padavėjo darbą ir perėjęs į draudimo sritį, Žilvinas nutarė išbandyti jėgas versle. Su bičiuliu jis pradėjo pardavinėti gyvybės draudimo produktus, o dalį jų įmokų investuodavo.

Taip jis pamažu gilinosi į investavimą ir pateko į finansų pasaulį. Didelę įtaką jo požiūriui turėjo kelios knygos: Roberto Kiyosaki „Du tėčiai – turtingas ir vargšas“, Bodo Schäferio „Pirmasis milijonas per septynerius metus“ bei Napoleono Hillo „Mąstyk ir būk turtingas“.

Perskaitęs šiuos leidinius, Žilvinas suprato, kad vien uždirbti pinigų nepakanka – juos būtina įdarbinti. Tai iš esmės pakeitė jo supratimą apie finansus, ateitį ir investavimą.

Kryptingiau investuoti jis pradėjo maždaug 2015 metais, kai jo verslas jau buvo stabilus ir pelningas. Tuomet jis dalyvavo seminare „Business Mastery“, kuriame išgirdo svarbų principą: net ir sėkmingas verslas negali būti laikomas amžinu, nes anksčiau ar vėliau kiekviena veikla susiduria su problemomis.

Seminare buvo rekomenduota bent 30 procentų pajamų skirti investavimui. Žilvinas teigė, kad šią mintį buvo girdėjęs ir anksčiau, tačiau būtent tada nusprendė į investavimą pažvelgti rimčiau.

Garažai, bitkoinas ir pirmasis biuras Vilniuje

Vėliau verslininkas investavo į skirtingas turto klases – ETF fondus, paskolas ir nekilnojamąjį turtą. 2016 metais jis pirmą kartą įsigijo bitkoino.

Anot Žilvino, investicijų paskirstymas tarp skirtingų sričių yra viena esminių taisyklių, nes neįmanoma iš anksto tiksliai žinoti, kuri turto klasė labiausiai augs, kuri nejudės ar praras vertę.

Susidomėjęs nekilnojamuoju turtu, jis ieškojo sandorių, kuriems nereikėtų daug asmeninio įsitraukimo, nes tuo metu buvo itin užimtas savo versle. Pirmieji jo objektai buvo nedideli garažai, o vėliau atsirado ir pirmasis didesnis pirkinys – biuras, kurį jis po kurio laiko pardavė.

Šį objektą vystė bendrovė, dabar vadinama „Baltic Asset Management“, anuomet veikusi kitu pavadinimu. Įmonė užsiėmė biurų konversijomis: įsigydavo didesnes patalpas, padalydavo jas į mažesnius vienetus ir juos parduodavo.

Žilvinas prie projekto prisijungė kaip išankstinis investuotojas – už būsimą objektą sumokėjo iš anksto, o projektui pasibaigus galėjo rinktis jį nuomoti arba parduoti.

Tai buvo trijų darbo vietų biuras A. Goštauto gatvėje Vilniuje. Pasak pašnekovo, jo kaina siekė mažiau nei 20 tūkst. eurų. Maždaug po aštuonių mėnesių jis biurą pardavė ir uždirbo apie 8–10 tūkst. eurų pelno.

Žilvinas pažymėjo, kad šiandien tokia suma gali atrodyti nedidelė, tačiau tai, jo vertinimu, gerai parodo, kaip sparčiai keičiasi pinigų vertė.