Oro uostams ruošiama nauja apsauga: grėsmes turės pastebėti dar ore

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdanti bendrovė „Lietuvos oro uostai“ (LTOU) kitais metais ketina įdiegti dvi saugumą stiprinančias technologijas. Planuojama įrengti centralizuotą saugumo stebėsenos platformą ir skraidančių objektų aptikimo sistemą.

Iki kitų metų vidurio oro uostuose numatoma įrengti bendrą infrastruktūros saugumo sistemų stebėjimo platformą. Ji sudarys sąlygas vienoje vietoje sekti skirtingų sistemų informaciją, anksčiau identifikuoti galimas grėsmes ir greičiau imtis veiksmų incidentų atveju, trečiadienį pranešė LTOU.

Turėtų atpažinti bepiločius ir kitus objektus

Kitais metais taip pat planuojama diegti pažangią trijų sluoksnių sistemą, skirtą bepiločiams orlaiviams bei kitiems skraidantiems objektams aptikti. Ji turėtų leisti nustatyti ir identifikuoti oro uostų prieigose esančioje oro erdvėje skraidančius objektus.

LTOU Saugos, saugumo ir atsparumo departamento vadovas Vidas Kšanas teigė, kad atskiri technologiniai sprendimai bus sujungti į bendrą sistemą. Tai, anot jo, padės kuo anksčiau pastebėti grėsmes, jas įvertinti ir operatyviai reaguoti.

V. Kšanas pabrėžė, kad strateginės reikšmės infrastruktūros apsauga turi būti užtikrinama kompleksiškai: nuo oro uostų teritorijų perimetrų bei patekimo į riboto patekimo zonas kontrolės iki bepiločių aptikimo, centralizuotos stebėsenos ir kibernetinio saugumo.

Kaip anksčiau skelbė BNS, šiemet Vilniaus oro uosto darbas dėl kontrabandinių balionų grėsmės buvo sutrikęs maždaug dešimt kartų. Pernai balionai sostinės oro uoste paveikė daugiau nei 300 skrydžių, 47 tūkst. keleivių ir lėmė beveik 60 valandų trukusį oro uostų uždarymą.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas gegužę buvo pareiškęs, kad antidroninėmis sistemomis apsaugota ne visa kritinė infrastruktūra. Todėl siekiama, kad šalies oro uostai tokias sistemas įsigytų kuo greičiau.