Padidėję limfmazgiai gali slėpti daugiau nei infekciją: kada būtina kreiptis į gydytoją

Padidėję limfmazgiai dažniausiai reiškia, kad organizmas reaguoja į infekciją ir su ja kovoja. Vis dėlto kai kada toks pokytis gali būti susijęs ir su rimtesnėmis sveikatos problemomis.

Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Monika Fedaravičiūtė paaiškina, kuriuos limfmazgių pokyčius galima stebėti, o kokiais atvejais reikėtų nedelsti ir pasitarti su šeimos gydytoju.

Limfmazgiai yra nedideli pupelės formos limfinės sistemos ir imuninės sistemos organai. Jų žmogaus kūne yra šimtai, o didesnės sankaupos yra kaklo, pažastų, krūtinės, pilvo bei kirkšnių srityse.

Jie filtruoja limfą, sulaiko į organizmą patekusias bakterijas, virusus, svetimas daleles ir kitas medžiagas. Limfmazgiuose esančios imuninės ląstelės atpažįsta ligų sukėlėjus bei padeda su jais kovoti. Susidūrus su infekcija, stiprėja imuninis atsakas, gali daugintis limfocitai ir gamintis antikūnai, todėl limfmazgiai neretai tampa didesni ar jautrūs. Taip gali nutikti sergant gerklės, dantų arba kvėpavimo takų infekcijomis.

Dažniausiai tai susiję su infekcija

Limfmazgiai dažniausiai padidėja dėl virusinių susirgimų, gerklės, tonzilių, ausų ar dantų infekcijų, taip pat bakterinių odos ir minkštųjų audinių infekcijų. Rečiau šiuos pokyčius gali sukelti tuberkuliozė, toksoplazmozė, kai kurios lytiškai plintančios ligos arba ŽIV.

Priežastimi gali būti ir autoimuninės bei uždegiminės ligos, o tam tikrais atvejais limfmazgių padidėjimas siejamas su vartojamais vaistais.

Onkologinės ligos, limfoma, leukemija ar kitų navikų metastazės tokius pokyčius lemia rečiau, ypač jei limfmazgiai ūmiai padidėjo kartu pasireiškus infekcijai būdingiems požymiams.

Žmonės dažniausiai gali užčiuopti arčiau odos esančius limfmazgius – kakle, po žandikauliu, smakro srityje, pažastyse, kirkšnyse ir virš raktikaulio. Tuo metu krūtinės ląstoje, pilvo ertmėje ar dubenyje giliau esantys limfmazgiai paprastai įvertinami atliekant vaizdinius tyrimus.

Nedidelis limfmazgis tam tikrose kūno vietose gali būti apčiuopiamas ir sveikam žmogui. Todėl svarbu vertinti ne vien tai, ar jis jaučiamas, bet ir jo dydį, konsistenciją, paslankumą, skausmingumą, pokyčio trukmę bei aplinkybes, kuriomis jis padidėjo.

Persirgus kvėpavimo takų infekcija, limfmazgis nebūtinai sumažėja iš karto, kai praeina sloga, kosulys ar gerklės skausmas. Po virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos jis dažniausiai palaipsniui mažėja per vieną–tris savaites, tačiau kai kuriems žmonėms gali išlikti apčiuopiamas dar tris–šešias savaites. Svarbiausia, kad po ligos jis mažėtų, o ne toliau didėtų.

Nereikėtų nei panikuoti, nei ignoruoti

Nors dažniausiai limfmazgių padidėjimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, kartais jis gali rodyti kitus sutrikimus. Per ilgai delsiant kreiptis į šeimos gydytoją, priežastis gali būti nustatyta vėliau.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad padidėjusio limfmazgio nereikėtų nuolat spaudyti ar čiupinėti, nes dėl to gali atsirasti vietinis jautrumas.

Padidėjęs limfmazgis nebūtinai reiškia sunkią ligą – jis gali būti likęs po neseniai persirgtos infekcijos. Vis dėlto jo nereikėtų palikti be dėmesio, jeigu jis ilgą laiką nemažėja arba toliau auga. Taip pat nederėtų savarankiškai vartoti antibiotikų, nes limfmazgių padidėjimą sukelia ne tik bakterinės infekcijos.

Kada tai tampa pavojaus signalu

Su šeimos gydytoju verta pasikonsultuoti, jei padidėjęs limfmazgis išlieka ilgiau nei mėnesį, yra didesnis nei 1–1,5 cm, toliau didėja, yra kietas, nepaslankus arba visiškai neskausmingas ir augantis.

Išsitirti rekomenduojama ir tuomet, kai padidėja limfmazgiai keliose skirtingose kūno srityse, ypač esantys virš raktikaulių ar po jais. Kreiptis į šeimos gydytoją naudinga ir tada, jei kartu vargina nepaaiškinamas karščiavimas, gausus prakaitavimas naktimis ar svorio kritimas.

Vertindamas situaciją gydytojas pirmiausia aiškinasi, kada limfmazgiai padidėjo, ar yra kitų simptomų, ar žmogus neseniai keliavo, bendravo su sergančiaisiais arba gyvūnais, buvo paskiepytas ar pradėjo vartoti naujus vaistus.

Apžiūros metu nustatoma, kiek limfmazgių padidėję ir kuriose kūno vietose jie yra. Apčiuopiant vertinamas jų dydis, konsistencija, paslankumas, skausmingumas, taip pat tai, ar pakitęs vienas limfmazgis, ar keli sudaro grupę.

Jeigu priežastis lieka neaiški, gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, vertinami uždegimo rodikliai CRB ir ENG. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti skiriami tyrimai dėl infekcinių, autoimuninių ar kitų ligų, ultragarsinis tyrimas. Prireikus pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą išsamesniam ištyrimui arba limfmazgio biopsijai.