Pakuočių ženklinimas gali klaidinti: kuo iš tiesų skiriasi „perdirbama“ ir „pagaminta iš perdirbtų medžiagų

Sunaudojus produktą, ant jo pakuotės dažnai pastebimi įvairūs užrašai, tačiau jų reikšmės ne visuomet yra akivaizdžios. Ženklinimai „perdirbama“ ir „pagaminta iš perdirbtų medžiagų“ gali atrodyti panašūs, bet jie apibūdina skirtingus dalykus. Be to, pakuočių perdirbimo galimybės priklauso ir nuo medžiagų, iš kurių jos pagamintos. „Iki“ ekspertai paaiškina, ką apie pakuotės kelią po panaudojimo atskleidžia jos sudėtis ir ženklinimas.

„Perdirbama“ nereiškia, kad pakuotė jau buvo perdirbta

„Iki“ tvarumo vadovas V. Jorudas pažymi, kad šiuos ženklinimus galima nesunkiai atskirti supratus, ką kiekvienas jų reiškia. Vienas jų nurodo, ar pakuotės medžiaga po naudojimo galėtų būti panaudota pakartotinai, o kitas informuoja apie žaliavas, iš kurių pakuotė jau pagaminta.

Anot V. Jorudo, užrašas „perdirbama“ reiškia, kad panaudota pakuotė gali tapti žaliava kitam gaminiui. Vis dėlto tai neparodo, kad jos gamyboje jau naudotos antrinės žaliavos. Gamintojai informaciją apie perdirbtų medžiagų naudojimą dažnai nurodo tiesiai ant pakuotės. Vienu įprastų pavyzdžių laikomas rusvos arba pilkšvos spalvos iš makulatūros pagamintas popierius.

Didelę reikšmę turi ir pakuotės sudėtis. Eksperto teigimu, iš bendro atliekų srauto paprasčiausia išskirti bei perdirbti popierių ir skaidrų plastiką. Stiklas bei metalas taip pat perdirbami nesudėtingai, tačiau tam reikia daugiau energijos. Kita vertus, įvairiaspalviai ir storesni plastikai bei kombinuotos pakuotės, sudarytos iš kelių skirtingų medžiagų, dažnai apskritai nebūna perdirbamos.

Pakuotės likimą lemia sprendimai dar jos kūrimo metu

Galimybė pakuotę perdirbti iš dalies priklauso nuo sprendimų, priimamų ją projektuojant. Svarbu, kiek ir kokių medžiagų pasirenkama, taip pat ar jas vėliau bus lengva atskirti. Į tai „Iki“ atsižvelgia atnaujindamas savo privačių prekių ženklų pakuotes.

Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė, nurodo, kad pakuotė pirmiausia privalo tinkamai apsaugoti produktą, tačiau taip pat svarbu sunaudojamų medžiagų kiekis, jų rūšys ir galimybės jas tvarkyti išpakavus prekę. Dėl to prekybos tinklas nuosekliai atnaujina privačių prekių ženklų pakuotes bei jų dizainą, mažina naudojamų medžiagų kiekį ir didina perdirbtų medžiagų dalį. Šiuo metu ji privačių prekių ženklų pakuotėse sudaro 12 proc., o iki 2030 metų numatytas 100 proc. tikslas.

Vienas tokių sprendimų pritaikytas „Iki“ privataus prekės ženklo „Bitutė“ daržovių pakuotėms. Pomidorams anksčiau naudotą plastikinį lovelį keičia popierinis, nesujungtas su plastiku. Tai leidžia paprasčiau atskirti skirtingas medžiagas ir vėliau jas perdirbti. Prie mažesnio pakuočių kiekio gali prisidėti ir pirkėjai, rinkdamiesi dalį prekių visai be pakuotės.

G. Kitovė teigia, kad mažesnį atliekų kiekį lemia ir pirkėjų pasirinkimai. Dalis vaisių, daržovių bei riešutų „Iki“ parduotuvėse parduodami nefasuoti, todėl galima pasirinkti reikiamą kiekį ir susidėti jį į savo maišelį. Taip išvengiama vienkartinių maišelių ir sumažėja į namus parsinešamų pakuočių kiekis.

Daugiau nei 206 tonos žaliavų sugrįžo į naudojimą

Panaudotos medžiagos pakartotinai naudojamos ir pačiame prekybos tinkle. „Iki“ sandėliuose susidaręs plastikas yra rūšiuojamas, o vėliau iš jo gaminami nauji plastikiniai maišeliai.

V. Jorudas pabrėžia, kad rūšiavimas skirtas ne vien atliekų atskyrimui. Tinkamai išrūšiuotos medžiagos gali būti panaudojamos dar kartą, todėl svarbu jas nukreipti į reikiamą atliekų srautą. „Iki“ sandėliuose išrūšiuotas plastikas tiesiogiai panaudojamas naujų plastikinių maišelių gamybai, o pernai tokiu būdu pakartotinai panaudota daugiau kaip 206 tonos antrinių žaliavų.