Papildais statinų nepakeisite: kardiologas paaiškino, kada delsimas gali kainuoti sveikatą

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka dažniausia mirties priežastimi, tačiau dalis žmonių vis dar nepakankamai dėmesio skiria prevencijai. Neretas, gavęs gydytojo skirtus vaistus, abejoja jų reikalingumu ir ieško būdų statinus pakeisti maisto papildais. Gydytojai pabrėžia, kad toks sprendimas tinka ne visais atvejais.

Apie tai, kada, nustačius padidėjusį cholesterolį, statinų vartojimą dar galima atidėti, kokie nauji cholesterolį mažinantys vaistai prieinami Lietuvoje, pasakoja Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.

Ar natūralūs papildai gali visiškai pakeisti statinus?

Prof. R. Kubilius, priklausantis tarptautinei lipidų ekspertų organizacijai, teigia, kad šiuo metu rengiamos naujos gairės dėl cholesterolio kiekį mažinančių maisto papildų, dar vadinamų nutraceutikais, naudojimo gydytojų praktikoje.

Mokslininkai vertina įvairių medžiagų – skaidulų, bergamočių, berberino, raudonųjų mielių – poveikį ir mokslinį jo pagrįstumą. Vis dėlto šios natūralios veikliosios medžiagos bei papildai rekomenduojami pirminei prevencijai, kai cholesterolio rodikliai padidėję nedaug.

Tokiais atvejais pirmiausia svarbu keisti mitybą, reguliariai judėti ir taip gerinti medžiagų apykaitą, o prireikus gali būti pasitelkiamos ir natūralios priemonės. Kardiologas atkreipia dėmesį, kad žmonės, nepriklausomai nuo šalies, dažnai pirmiausia nori rinktis papildus, tačiau jų poveikis turi ribas.

Jeigu žmogus patenka į labai didelės rizikos grupę arba jam jau diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga, papildų reikšmė tampa labai ribota. Tokiais atvejais būtinas medikamentinis gydymas, kurio tikslas – stabilizuoti būklę ir apsaugoti nuo komplikacijų.

Baimės dėl statinų dažnai nepagrįstos

Pasak prof. R. Kubiliaus, pacientai ir jų artimieji dažnai klausia, ar statinus vartoti būtina ir ar jie saugūs – tokių abejonių turi net labai garbaus amžiaus žmonės. Spalį vykusioje didelėje konferencijoje taip pat buvo nagrinėtas statinų saugumas, o ekspertai pabrėžė, kad visuomenėje tebėra daug perdėtos baimės ir inercijos.

Europoje vykdomos šeiminės hipercholesterolemijos programos. Kai „blogojo“ cholesterolio kiekis yra itin padidėjęs – pavyzdžiui, siekia nuo 6 iki 8 ar daugiau milimolių litre – ši būklė nustatoma net vaikams. Jiems taip pat skiriami statinai, nes be gydymo širdies ligomis jie galėtų susirgti labai anksti.

Kardiologo teigimu, su tokiais pacientais dirbantys specialistai nurodo, kad šie vaistai paprastai toleruojami gerai. Daugybė klinikinių tyrimų ir stebėjimų taip pat nepatvirtino, kad ilgalaikis statinų vartojimas blogintų pažintines funkcijas, atmintį ar dėmesį.

Pacientams, kuriems statinus dažnai reikia vartoti visą gyvenimą, nes kitaip nepavyktų sureguliuoti cholesterolio sintezės, be nusiskundimų net nerekomenduojama reguliariai tirti raumenų fermentų. Vis dėlto daliai žmonių, pradėjusių vartoti didesnes dozes, gali atsirasti maudimas kepenų srityje, o dažniau – raumenų skausmai.

Tokiais atvejais gydytojai įvertina, ar nėra raumenų pažaidos ir kepenų fermentų pokyčių. Pagal rezultatus galima parinkti kitą statiną arba sumažinti jo dozę. Kardiologas pabrėžia, kad paskirta dozė nėra nekintama – ji koreguojama siekiant pagal paciento riziką ir ligą pasiekti reikalingą „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Leidžiami vaistai nėra statinų pakaitalas

Naujų leidžiamųjų cholesterolį mažinančių vaistų poreikis atsirado dėl pacientų, kuriems net didžiausia toleruojama statinų dozė nepadeda pakankamai sumažinti cholesterolio. Dažnai tai žmonės, pakartotinai patyrę ūminį miokardo infarktą, turintys pažeistas kraujagysles ir daug implantuotų stentų. Net laikantis visų rekomendacijų jų cholesterolio rodiklius sureguliuoti gali būti sudėtinga.

Nuo spalio 1-osios tokie pacientai gali gauti kompensuojamus leidžiamuosius vaistus nuo cholesterolio. Vienas preparatas skiriamas kas dvi savaites, kitas – kas pusę metų.

Vis dėlto prof. R. Kubilius pabrėžia, kad tai nėra alternatyva statinams. Šie vaistai skiriami kaip papildoma gydymo pakopa, kai pacientas jau vartoja didžiausią toleruojamą statino dozę, tačiau cholesterolio mažinimo tikslų pasiekti vis tiek nepavyksta. Kardiologas pažymi, kad Lietuvoje šiuo metu prieinami svarbiausi cholesterolį mažinantys medikamentai.

Cholesterolį verta tikrintis ir jauniems

Jauniems žmonėms cholesterolio tyrimą rekomenduojama atlikti bent kartą sulaukus 18 metų. Jei rezultatai normalūs, tyrimą patariama pakartoti maždaug po penkerių metų.

Paveldimą hipercholesterolemiją svarbu nustatyti kuo anksčiau. Kardiologas prisiminė pacientą, kurio cholesterolio kiekis buvo labai didelis, o vėliau paaiškėjo, kad reikšmingai padidėję rodikliai buvo ir jo mamai. Įtarus paveldimą hipercholesterolemiją, vyras pasirūpino, kad būtų ištirti ir visi jo vaikai.

Tokiais atvejais aktyvus šeimos narių ištyrimas gali būti būtinas.

Net nedidelis padidėjimas neturėtų būti ignoruojamas

Prof. R. Kubilius pasakoja matęs jaunų žmonių, kurie dėl ūminio miokardo infarkto patyrė klinikinę mirtį, nors jų cholesterolio kiekis buvo padidėjęs tik saikingai. Tačiau žmogus, kuris rūpinasi mityba, renkasi daugiau vaisių ir daržovių, reguliariai juda bei kontroliuoja kūno svorį, turi didesnį pranašumą.

Jo teigimu, organizmas kartais gali toleruoti ir šiek tiek padidėjusį cholesterolio kiekį, jei jo nepavyksta pakoreguoti įprastomis priemonėmis. Tačiau normalus cholesterolio rodiklis savaime taip pat neapsaugo nuo širdies ligų, nes riziką lemia kelių veiksnių visuma.

Pavyzdžiui, nežymiai padidėjęs cholesterolis kartu su rūkymu ir saikingai padidėjusiu kraujospūdžiu jau gali reikalauti aktyvaus gydymo, įskaitant vaistus. Keli rizikos veiksniai veikia stipriau nei vienas atskiras veiksnys.

Kardiologas ragina nebūti abejingiems savo sveikatai, žinoti cholesterolio ir arterinio kraujospūdžio rodiklius. Sulaukus 40 metų žmonės turėtų vieni kitus paskatinti dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, kur šeimos gydytojas įvertina visus rizikos veiksnius. Nustačius didesnę riziką, pacientas nukreipiamas išsamesnei gydytojo kardiologo konsultacijai.