Velionio daiktų tvarkymas: specialistės atskleidė, kada geriau dar neskubėti

Artimo žmogaus mirtis atneša ne vien sunkius išgyvenimus, bet ir praktinius sprendimus. Vienas jų susijęs su velionio paliktais daiktais: kada juos pradėti rūšiuoti, ką pasilikti atminimui, o ką perduoti kitiems. Psichologė ir laidojimo ceremonijų planuotoja pabrėžia, kad universalaus termino ar vienintelio teisingo sprendimo nėra.

Anksčiau savo įžvalgomis apie gedėjimą, atsisveikinimą ir mirusio artimojo daiktus dalijosi psichologė, psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė bei laidojimo namų „Rekviem“ atsisveikinimo ceremonijų planuotoja Karolina Jancevičiūtė.

Gedėjimas gali vykti keliais etapais

S. Vizgaudienė aiškino, kad po artimojo netekties žmonės dažnai išgyvena keletą gedėjimo stadijų. Iš pradžių gali apimti šokas, stiprus skausmas ir nenoras priimti skaudžios realybės.

Anot psichoterapeutės, ypač sunku priimti staigią mirtį, nes žmogus gali būti nepajėgus iš karto susitaikyti su tokiu skausmu. Jei artimasis ilgai sirgo ir netektis buvo numanoma, paleidimo bei atsisveikinimo procesas neretai prasideda dar ligos metu. Staigios mirties atveju neigimas gali veikti kaip gynyba nuo galimai nepakeliamų jausmų.

Vėliau gali atsirasti pyktis ir klausimai, kodėl taip nutiko. Šie jausmai kartais nukreipiami į save ar aplinkinius. Po to gali sekti derybos su savimi, mintys, kad galbūt artimąjį buvo įmanoma apsaugoti, kaltė ir savigrauža, nors tokios emocijos dažnai neturi racionalaus pagrindo.

Paskui gali užklupti depresijos etapas, lydimas stipraus liūdesio ir širdies skausmo. Galiausiai, pasak specialistės, ateina susitaikymas su netektimi ir naujos realybės priėmimas.

Psichoterapeutė priminė, kad anksčiau gedului dažnai būdavo skiriami metai, laikantis tradicijų, dėvint gedulo drabužius ar jų detales ir daugiau dėmesio skiriant savo išgyvenimams. Didžiausias skausmas paprastai jaučiamas pirmaisiais mėnesiais, o antraisiais metais liūdesį dažniau gali sužadinti prisiminimai. Vis dėlto kartais stiprus liūdesys išlieka ir antraisiais metais, nors įprastai sveikas gedulas tęsiasi iki dvejų metų.

Daiktus verta tvarkyti tik tada, kai tam pasiruošta

Paklausta, kada galima imtis velionio daiktų, S. Vizgaudienė pabrėžė, kad svarbiausia įvertinti savo vidinį pasirengimą. Nuolat būti tarp mirusiojo daiktų gali būti sudėtinga, o po kurio laiko dalis jų gali tapti nebereikalingi. Tačiau sprendimui reikia laiko ir pajautimo, kada žmogus jau gali paleisti bei atsisveikinti.

Daiktus galima pasidalyti tarp artimųjų, paaukoti labdarai, atiduoti kitiems arba pasilikti namuose ir juos naudoti. Psichologė pabrėžė, kad tai labai individualu.

Atminimui galima išsaugoti sentimentalius ar ypač svarbius daiktus, susijusius su mirusiuoju. Tai gali būti papuošalai, dienoraštis, užrašai ar kiti daiktai, kurie vėliau primintų artimą žmogų.

S. Vizgaudienė atkreipė dėmesį, kad kartais žmogus dar prieš mirtį būna išsakęs, kaip norėtų, kad būtų pasielgta su jo daiktais. Todėl svarbu pagalvoti apie velionio valią, gerbti jo atminimą ir neskubėti elgtis prieš jo išreikštus pageidavimus. Priešingu atveju gali kilti vidinių konfliktų ar abejonių, ar sprendimas buvo tinkamas.

Psichologė siūlė neskubėti tvarkyti daiktų, jei yra galimybė su jais pabūti ilgiau, kol atsiras tikras pasirengimas atsisveikinti ir bus aišku, ką daryti toliau. Ji taip pat pabrėžė, kad kai kurie žmonės daiktus ima rūšiuoti praėjus vos kelioms savaitėms, tačiau tokiu metu svarbiausia atsižvelgti į savo ir kitų artimųjų emocinę būseną.

Svarbiausia – neskubinti savęs

K. Jancevičiūtė teigė, kad nėra vieno atsakymo, kada reikėtų pradėti atrinkinėti ar perkelti velionio daiktus. Religingi žmonės dažnai jų imasi ne anksčiau kaip praėjus mėnesiui po mirties, tačiau tai nėra privaloma taisyklė.

Specialistė pažymėjo, kad daiktai gali sugrąžinti prisiminimus ir skausmą, todėl kai kuriems žmonėms jų tvarkymas būna per sunkus ir praėjus ilgesniam laikui. Ji ragino stebėti savo savijautą ir neskubinti veiksmų, jei žmogus jaučia, kad tam dar nėra pasiruošęs.

Vis dėlto, jei velionio daiktai nejudinami metus ar ilgiau vien dėl pernelyg sunkių emocijų, tai gali rodyti užsitęsusį gedėjimą. Tokiu atveju, pasak K. Jancevičiūtės, verta kreiptis pagalbos į specialistus.

Jos teigimu, galimybė rūpintis velionio paliktais daiktais gali reikšti, kad artimieji po truputį priima netektį ir mokosi gyventi be mirusiojo. Tai gali būti ženklas, kad gedėjimas pasiekė gijimo etapą. Todėl pirmiausia svarbu leisti sau išgyventi stiprias emocijas, o daiktų klausimą spręsti tuomet, kai neigimo, pykčio ir gilaus liūdesio etapai jau būna praėję.

Galima pasilikti, atiduoti arba paaukoti

Pasak K. Jancevičiūtės, ir sprendžiant, ką daryti su velionio rūbais, papuošalais bei kitais daiktais, nėra vienintelės teisingos išeities. Vieni juos nešioja, kiti perduoda artimiesiems ar aukoja. Pasirinkimas priklauso nuo žmogaus įsitikinimų, tikėjimo ir ryšio su velioniu.

Kai kuriems naudotis mirusiojo daiktais atrodo sentimentalu, o kitiems tai sukelia visai kitokias asociacijas. Dėl to svarbu įsiklausyti į savo tikruosius jausmus.

Nors dalis žmonių pasilieka artimojo daiktus, nemažai jų gali būti paaukota labdaringoms organizacijoms. Tokios organizacijos priima geros būklės drabužius, buitinę techniką, namų tekstilę, knygas ir kitus tinkamus naudoti daiktus.

Specialistė pabrėžė, kad aukoti ar atiduoti reikėtų tik tai, ką žmonės dar galėtų naudoti patys. Daiktai ir drabužiai turi būti švarūs, išskalbti bei tvarkingi.

Kokius daiktus galima dėti į įkapes?

Daiktai kartais atrenkami dar prieš laidotuves, kad būtų palaidoti kartu su velioniu. K. Jancevičiūtė teigė, jog ilgametė darbo patirtis rodo, kad aiškių ribojimų, ką galima dėti į įkapes, iš esmės nėra.

Į karstą ar kapo duobę gali būti dedami beveik visi telpantys velionio mėgti daiktai: kvepalai, drabužiai, papuošalai, aksesuarai, žvejybos priemonės, su pomėgiais susiję rekvizitai ar žaislai. Kartais kartu laidojami ir buities daiktai – patalai, pagalvė ar namų aksesuarai. Dažniausiai pasirenkami sentimentalią reikšmę turintys daiktai, pavyzdžiui, laiškai ir piešiniai.

Tačiau tradicinio laidojimo atveju reikia įvertinti ne tik daiktų dydį, bet ir tai, ar jie neterš žemės.

Pasirinkus kremavimą, į karstą galima dėti tik lengvai sudegančius daiktus, pavyzdžiui, gėles, laiškus ar nedidelius tekstilės gaminius. Griežtai draudžiama dėti sprogimo riziką keliančius daiktus, tokius kaip aerozolinės pakuotės ar kulkos, taip pat metalinius, keramikinius ir kitus didesnius meno dirbinius.