Parudavusios bananų žievelės gali praversti sode: svarbiausia jų nepalikti ant žemės

Suvalgius bananą, jo žievelės iškart mesti į šiukšliadėžę neskubėkite. Šios virtuvės atliekos gali tapti papildomu organinių medžiagų šaltiniu sodo dirvožemiui, nes jose yra augalams reikalingų kalio, magnio, kalcio ir fosforo.

Vis dėlto bananų žievelės nėra greito poveikio trąša. Specialistai perspėja, kad vien jomis augalų tręšti nepakanka: pirmiausia jos turi suirti, kad organinės bei dalis maistinių medžiagų patektų į dirvą. Vienas paprasčiausių jų panaudojimo būdų – susmulkinti ir kompostuoti arba tinkamai užkasti, skelbia express.co.uk.

Žievelėse esantys mineralai svarbūs augalams

Bananų žievelėse aptinkama kalio, kalcio, magnio ir fosforo. Kalis svarbus bendrai augalų būklei bei jų atsparumui nepalankioms sąlygoms, kalcis prisideda prie šaknų vystymosi, o fosforas reikalingas žydėjimui ir vaisių formavimuisi.

Tačiau šviežiose žievelėse esančios medžiagos augalams iškart nėra lengvai prieinamos. Jos tampa naudingesnės tik žievelei yrant.

Be to, maistinių medžiagų kiekis bananų žievelėse neprilygsta komercinėms augalams skirtoms trąšoms. Dėl to jas reikėtų laikyti papildomu, o ne vieninteliu tręšimo šaltiniu.

Veiksmingiausia – dėti į kompostą

Specialistai vienu geriausių sprendimų vadina bananų žievelių kompostavimą. Komposto krūvoje jos palaipsniui suyra ir papildo bendrą organinę masę.

Prieš dedant į kompostą, žieveles verta susmulkinti arba suplėšyti į mažesnes dalis – taip irimas vyksta greičiau. Vėliau susidariusiu kompostu galima gerinti dirvožemį, o organinės medžiagos padeda palaikyti palankesnę jo struktūrą.

Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS) vyresnysis sodininkystės patarėjas Andy Vernonas rekomenduoja bananų žieveles pirmiausia kompostuoti. Jo teigimu, būtent toks jų panaudojimas yra geriausias, o smulkinimas padeda joms greičiau suirti.

Neturint komposto, žieveles galima užkasti

Jei komposto neturite, bananų žieveles galima naudoti tiesiai sode. Jas reikėtų supjaustyti ar suplėšyti mažais gabalėliais ir užkasti dirvoje.

A. Vernono teigimu, žievelių gabalėlius galima paslėpti po mulčiu arba dėti į sodinimo duobes. Tokiu būdu jie lieka nematomi, o puvimo mikroorganizmai gauna maisto. Žievelėms irstant, dirvožemis papildomas organinėmis medžiagomis ir dalimi mineralų.

Specialistas pažymi, kad bananų odelėse esantis kalis yra svarbus pomidorų trąšų komponentas, susijęs su žydėjimu ir vaisių augimu. Jose taip pat yra magnio, kalcio bei fosforo.

Paliktos paviršiuje gali pritraukti kenkėjus

Nors bananų žievelės sode gali būti naudingos, jų nereikėtų tiesiog palikti ant žemės paviršiaus. Pūvanti organinė medžiaga gali privilioti museles, kitus vabzdžius ar net graužikus.

Nusprendus žieveles užkasti tiesiai dirvoje, jas patariama paslėpti giliau arba uždengti mulčio sluoksniu. Tuomet jos bus mažiau pastebimos kenkėjams ir galės netrukdomai irti.

Bananų žievelės turėtų būti vertinamos kaip papildomas organinių medžiagų šaltinis, o ne stebuklinga trąša. Kompostuojamos ar tinkamai užkastos jos gali pagerinti dirvožemį, tačiau augalams vis tiek būtinas subalansuotas tręšimas.