Pelargonijos gali peržiemoti be nuostolių: klaidos, kurios gali pražudyti augalą

Pelargonijos balkonuose ir soduose žydi ilgai, tačiau rudenį joms būtina skirti daugiau dėmesio. Tinkamai paruoštus augalus galima išlaikyti iki kito sezono, svarbiausia – nelaukti, kol oras smarkiai atvės.

Vasarą lauke ar balkone augusias pelargonijas reikia stebėti atsižvelgiant į nakties temperatūrą. Jautrius augalus patariama perkelti į patalpas prieš didesnį atvėsimą ir bet kuriuo atveju iki pirmųjų šalnų, rašo protv.ro.

Prieš parsinešant vazonus būtina apžiūrėti augalus: lapus, ypač jų apačią, stiebus bei žemės paviršių. Ant pelargonijų gali būti amarų, baltasparnių ar kitų kenkėjų, kurie, patekę į namus, vėliau gali išplisti ir ant kitų kambarinių gėlių.

Jeigu pelargonija žiemą liks augti vazone, jai reikėtų rasti šviesią vietą, pavyzdžiui, prie lango, į kurį patenka daug dienos šviesos. Specialistų teigimu, dieną tokioje vietoje turėtų būti maždaug 18–21 °C, o naktį temperatūra gali būti kiek žemesnė.

Augalui netinka tamsi ir itin šilta vieta. Kai trūksta šviesos, o temperatūra aukšta, pelargonija gali išauginti ilgus, plonus bei silpnus stiebus. Dėl to šviesi palangė vėsesniame kambaryje yra geresnė nei vieta prie radiatoriaus.

Žiemą didžiausia rizika – per daug vandens

Įneštai į patalpą pelargonijai nebereikia tokios priežiūros kaip vasarą. Šaltuoju metu augimas sulėtėja, todėl sumažėja ir vandens poreikis. Laistyti reikėtų ne pagal nustatytą dienų skaičių, o tuomet, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis.

Ypač vėsesnėje patalpoje pernelyg gausus laistymas gali sukelti problemų šaknims. Taip pat būtina pasirūpinti, kad iš vazono galėtų pasišalinti vandens perteklius. Dažnas laistymas vien dėl baimės, kad augalas žiemą išdžius, gali turėti priešingą poveikį.

Pelargonijas galima laikyti ir be vazonų

Mažiau žinomas žiemojimo būdas gali būti patogus tiems, kurie augina daug pelargonijų, bet namuose neturi vietos daugybei vazonų.

Iki šalnų augalus galima atsargiai iškasti, nuo šaknų pašalinti žemes ir pelargonijas sudėti į didelius popierinius maišus arba laikyti vėsioje, sausoje vietoje. Tokiam būdui specialistai nurodo tinkamą maždaug 7–13 °C temperatūrą.

Žiemą lapai gali nudžiūti ir nukristi, todėl augalas neatrodys patraukliai. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad pelargonija nebeišgyvens.

Atėjus pavasariui reikia pašalinti sudžiūvusias dalis, o stiebus patrumpinti iki sveiko žalio audinio. Tuomet pelargonija sodinama atgal į vazoną ir palaistoma.

Ruduo tinka pasirūpinti auginiais

Kai pelargonija pernelyg išauga arba namuose nėra vietos visiems vazonams, galima išsaugoti ne visą augalą, o jo auginius.

Tam rekomenduojama nupjauti sveikas viršūnines stiebų dalis, kurių ilgis siekia apie 7–10 cm. Nuo jų pašalinami apatiniai lapai, o auginiai sodinami į tinkamą įsišaknijimo substratą. Palankiomis sąlygomis šaknys gali susidaryti per maždaug 6–8 savaites.

Taip vietoj kelių didelių vazonų per žiemą galima išlaikyti kelis jaunus augalus, kurie pavasarį vėl pradės augti.

Kaip elgtis atėjus pavasariui

Žiemos pabaigoje vazone laikytą pelargoniją, jei ji labai ištįso, galima genėti. Specialistai pataria augalą sutrumpinti maždaug per pusę arba net dviem trečdaliais.

Ramybės būsenoje žiemojusias pelargonijas reikia išvalyti nuo nudžiūvusių dalių, persodinti ir pastatyti šviesioje vietoje.

Pavasarį augalo nereikėtų iš karto palikti ryškioje saulėje lauke. Pelargoniją būtina po truputį pratinti prie lauko sąlygų, o galutinai išnešti tik pasibaigus šalnų pavojui. Aklimatizacija gali užtrukti maždaug 2–3 savaites.