Pirmosios šalnos gali smogti sodui: ką būtina padaryti jautriausiems augalams

Artėjant vėsesniems orams ir dažnėjant šalnoms, sodininkams verta iš anksto pasirūpinti augalų apsauga. Staigus temperatūros kritimas ypač pavojingas jauniems krūmams, daigams ir vazonuose auginamiems augalams. Nors kai kurios sodo rūšys žiemą ištveria be didesnių sunkumų, jautresniems augalams papildoma priežiūra gali lemti, ar jie išgyvens šaltąjį sezoną.

Kaip rašo mirror.co.uk, sodininkas Morrisas Hankinsonas ragina nelaukti ir pirmiausia įvertinti didžiausią riziką patiriančius augalus. Jų apsaugai ne visada reikia sudėtingų sprendimų – kartais pakanka pernešti į saugesnę vietą ar tinkamai uždengti.

Dėmesį skirkite jauniems ir vazoniniams augalams

Specialisto teigimu, šalnų metu pažeidžiamiausi yra gležni, neseniai pasodinti bei vazonuose augantys augalai. Jie jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, todėl jiems gali prireikti papildomos apsaugos.

Jeigu yra galimybė, vazoninius augalus patariama perkelti į nuo šalčio apsaugotą vietą, pavyzdžiui, šiltnamį arba verandą. Negalint jų pernešti, galima naudoti specialią sodo agroplėvelę.

Danga turi nusileisti iki žemės ir būti tvirtai pritvirtinta. Tai padeda apsisaugoti nuo šalto oro patekimo po uždangalu ir neleidžia augalams likti be reikalingos apsaugos.

Esant dideliam šalčiui vieno sluoksnio gali neužtekti

Prognozuojant ypač stiprias šalnas, vien agroplėvelės sluoksnis gali būti nepakankamas. Tokiais atvejais galima rinktis du sluoksnius, tačiau būtina prisiminti, kad augalams reikalinga ir šviesa, ir oro apykaita.

Dėl to dangas reikėtų laikyti tik tiek laiko, kiek jos iš tiesų būtinos. Ilgai uždengti augalai gali gauti per mažai šviesos ir būti prasčiau vėdinami, todėl pasibaigus šalnoms ši apsauga neturėtų likti nuolat.

Laistymą prieš šalnas būtina įvertinti atsargiai

Prieš atšąlant verta patikrinti dirvos drėgmę. Jei žemė itin sausa, prieš stiprias šalnas augalus galima saikingai palaistyti.

Tačiau per didelis kiekis vandens gali sukelti problemų, ypač sunkioje ir šaltoje dirvoje. Užmirkusioje žemėje gali nukentėti šaknys, todėl laistant svarbu įvertinti tiek konkretaus augalo poreikius, tiek dirvožemio būklę.

Vakare ir naktį laistyti nerekomenduojama. Temperatūrai nukritus, ant lapų bei stiebų likęs vanduo gali užšalti. Geriausia tai daryti ryte, kad drėgmė spėtų susigerti į dirvą, o ant augalo dalių likęs vanduo išdžiūtų.

Rudenį nevertėtų iškart nupjauti visų stiebų

Rudeninis sodo tvarkymas dažnai skatina pašalinti visus nudžiūvusius ar jau nužydėjusius stiebus, tačiau specialistai pataria su tuo neskubėti.

Dalis stiebų ir lapų per žiemą gali būti naudingi: jie suteikia augalams papildomą apsaugą nuo šalčio ir gali tapti prieglobsčiu smulkiems gyvūnams.

Prieš genint gėlynus verta nuspręsti, kuriuos augalus būtina tvarkyti dabar, o kuriuos geriau palikti iki pavasario. Tai gali padėti apsaugoti augalus ir kartu išlaikyti sodo biologinę įvairovę.

Ne kiekvienam augalui reikia dangos

Papildoma apsauga būtina ne visiems sodo augalams. Šalčiui atsparios rūšys įprastas žiemos sąlygas dažnai pakelia ir be papildomų priemonių.

Tokiomis rūšimis laikomos levandos, šalavijai, rozmarinai, čiobreliai, rusmenės, šalčiui atsparios pelargonijos ir lubinai. Nemažą dalį žiemos šalčių paprastai ištveria ir tinkamai įsitvirtinę vietiniai medžiai bei krūmai.

Vis dėlto augalo atsparumą lemia ne vien jo rūšis. Svarbūs ir augalo amžius, augimo vieta bei tuo metu vyraujančios oro sąlygos. Todėl prieš šalnas naudinga apžiūrėti visą sodą ir pirmiausia pasirūpinti tais augalais, kuriems šaltis kelia didžiausią grėsmę.