Platformų darbuotojams – svarbus posūkis: Seimas imasi keisti jų darbo taisykles

Seimas antradienį pradėjo svarstyti Darbo kodekso pataisas, skirtas per skaitmenines platformas dirbančių žmonių sąlygoms gerinti. Už tai balsavo 85 parlamentarai, nepritariančių nebuvo, o aštuoni susilaikė. Kitas pataisų svarstymas numatytas lapkričio 12 dieną.

Skaitmeninėse platformose daugiausia dirba pavežėjai, maisto ir siuntinių kurjeriai.

Siekiama aiškiau nustatyti darbuotojų statusą

Viceministrė, Seime pristatydama pakeitimus, pabrėžė, kad ši problema Lietuvoje yra aktuali.

Jos teigimu, 2024 metais šalyje buvo 33 tūkst. pavežėjų ir kurjerių, o bendras platformose dirbusių žmonių skaičius siekė 141 tūkst. 2025 metais 81 proc. tokių asmenų nurodė, kad darbas platformose yra pagrindinė jų veikla.

Buvo pažymėta, kad tai nėra tikslus unikalių platformų darbuotojų skaičius, tačiau šie duomenys atskleidžia veiklos mastą.

Pataisomis norima užtikrinti, kad būtų teisingai įvertinta, ar žmogus, dirbantis per platformą, yra jos darbuotojas, ar savarankiškai veiklą vykdantis asmuo. Pirmiausia būtų nagrinėjamos realios darbo aplinkybės, o ne vien sutartyje šalių įrašytos nuostatos.

Vertinant, ar egzistuoja darbo santykiai, būtų atsižvelgiama į pavaldumo požymius. Taip pat būtų tikrinama, ar žmogus gali savarankiškai nuspręsti, ar teikti paslaugas, pasirinkti jų teikimo laiką, nustatyti didžiausią paslaugų apimtį, derėtis dėl kainos bei iš anksto gauti svarbiausią informaciją apie paslaugą – įkainį, konkretų adresą, vietą, atstumą ir kitus duomenis.

Daugiau skaidrumo ir galimybė spręsti ginčus

Numatoma, kad šiame sektoriuje dirbantys žmonės galėtų sužinoti, kokios algoritminės stebėjimo sistemos naudojamos jų darbe, kokius duomenis jos kaupia ir pagal kokius kriterijus priimami su darbuotojais susiję sprendimai.

Pataisos taip pat leistų savarankiškai dirbantiems gyventojams kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Šiuo metu tokios galimybės jie neturi.

Platformų verslui būtų numatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis. Per jį platformų savininkai turėtų su darbuotojais susitarti dėl jų darbo sąlygų – ar veikla bus vykdoma pagal darbo sutartis, ar savarankiškai.

Šiais pakeitimais į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos Platformų direktyvos nuostatos. Jos numato daugiau skaidrumo, kontrolės bei apsaugos nuo automatinių stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemų sprendimų.