Pneumokokinė infekcija gali baigtis mirtinai: kam Lietuvoje apsauga nuo jos nekainuoja

Lapkričio 12-ąją, minint Pasaulinę plaučių uždegimo dieną, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį į pneumokokinę infekciją – vieną dažniausių bakterinės kilmės plaučių uždegimo priežasčių. Ši infekcija gali lemti ne vien plaučių uždegimą, bet ir gyvybei pavojingas būkles: meningitą, arba smegenų dangalų uždegimą, bei sepsį, dar vadinamą kraujo užkrėtimu.

Užsikrėsti gali bet kuris žmogus, tačiau sunkiausios ligos formos dažniau gresia mažiems vaikams, vyresniems žmonėms, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Viena veiksmingiausių apsaugos nuo šios infekcijos priemonių laikomi skiepai.

Skiepijimas padeda išvengti pavojingų komplikacijų

Lietuvoje vaikai nuo pneumokokinės infekcijos valstybės lėšomis vakcinuojami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Skiriamos trys vakcinos dozės – 2, 4 ir 12–15 mėnesių amžiaus.

Vis dėlto kasmet maždaug 3,5–4 tūkst. vienerių metų vaikų šio skiepo negauna. NVSC nurodo, kad 2025 m. trečiąja pneumokokinės vakcinos doze buvo paskiepyta 79,46 proc. vienerių metų vaikų. 2024 m. ši dalis buvo didesnė ir sudarė 81,47 proc. Nuo 2015 m., kai šis skiepijimas įtrauktas į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, aprėptis nė karto nepasiekė 90 proc.

Nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos vakcinuojami ir rizikos grupėms priskiriami vaikai bei suaugusieji. Nuo 2025 m. pabaigos valstybės lėšomis skiepytis gali visi 65 metų ir vyresni gyventojai. Anksčiau tokia galimybė buvo numatyta tik asmenims nuo 75 metų.

Valstybė taip pat apmoka vakcinaciją nustatytų rizikos grupių žmonėms, įskaitant tam tikromis lėtinėmis ligomis sergančius vaikus ir suaugusiuosius. Tačiau skiepijimosi mastas tebėra labai mažas: vidutiniškai per metus nuo pneumokokinės infekcijos pasiskiepija tik apie 1,1 proc. suaugusiųjų.

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė pabrėžia, kad vakcinacija yra viena veiksmingiausių priemonių apsisaugoti nuo pneumokokinės infekcijos ir jos sukeliamų sunkių komplikacijų. Žmonėms, kurie nėra priskirti rizikos grupėms, ji rekomenduoja su šeimos gydytoju aptarti galimybę skiepytis savo lėšomis.

Kokie požymiai gali įspėti apie infekciją?

Pneumokokinę infekciją sukelia bakterija Streptococcus pneumoniae. Dėl jos gali išsivystyti plaučių uždegimas, meningitas, sepsis, sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas. Pneumokokai perduodami oro lašeliniu būdu bei artimo kontakto metu.

Šių bakterijų gali būti ir simptomų nejaučiančių žmonių nosiaryklėje, todėl asmuo gali būti infekcijos nešiotojas to nė neįtardamas.

Pneumokokinis plaučių uždegimas neretai prasideda staigiai. Jam būdingas karščiavimas, kosulys, krūtinės skausmas, dusulys, šaltkrėtis, prakaitavimas ir stiprus nuovargis. Pajutus tokius požymius būtina kreiptis į gydytoją, kad šis įvertintų būklę ir paskirtų reikiamą gydymą.

Didžiausia sunkių pneumokokinės infekcijos formų rizika tenka vaikams iki 5 metų, 65 metų ir vyresniems žmonėms, taip pat sergantiesiems lėtinėmis širdies, plaučių, inkstų ar kepenų ligomis, cukriniu diabetu bei onkologinėmis ligomis.

Didesnė grėsmė kyla ir žmonėms, turintiems imuninės sistemos sutrikimų, vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus arba patyrusiems organų ar kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją. NVSC atstovė pažymi, kad šiems asmenims infekcija gali sukelti itin sunkių komplikacijų ir kelti pavojų gyvybei, todėl svarbu nelaukti ir pasirūpinti vakcinacija.

Įgyvendinamas tarptautinis projektas

NVSC drauge su partneriais Lietuvoje ir užsienyje vykdo Europos Komisijos finansuojamą projektą JARED „Bendrieji veiksmai dėl lėtinių kvėpavimo takų ligų“.

Jo siekis – Europoje stiprinti lėtinių kvėpavimo takų ligų, įskaitant astmą ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, prevenciją, gerinti ankstyvą jų nustatymą ir mažinti šių ligų naštą visuomenei.

Iniciatyva tęsis 36 mėnesius – nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2027 m. lapkričio 30 d. Projekte daug dėmesio numatyta skirti skaitmeniniams sveikatos sprendimams, vakcinacijos ir higienos skatinimui, pagalbai metant rūkyti, oro taršos poveikio mažinimui bei sveikatos raštingumo stiprinimui. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pažeidžiamoms gyventojų grupėms.