Po mėnesio „Audi“ pradėjo ūžti: teismas nusprendė, kas turės padengti 2 690 eurų sąskaitą

Už 13,2 tūkst. eurų naudotą „Audi A6 Avant“ įsigijusi moteris maždaug po mėnesio susidūrė su rimta problema – važiuojant užmiestyje iš pavarų dėžės pasigirdo stiprus ūžesys.

Pavarų dėžės remontas ir diagnostika atsiejo 2 690 eurų, tačiau automobilį pardavusi bendrovė šių išlaidų prisiimti nenorėjo. Kauno apylinkės teismas nutarė, kad pardavėja privalo kompensuoti remonto bei diagnostikos kainą.

Aušra (visi vardai straipsnyje pakeisti – aut. past.) 2015 metais pagamintą automobilį nusipirko 2024 m. rugsėjo 27 d. Skelbime buvo teigiama, kad transporto priemonės techninė būklė yra gera ir ji neturi esminių trūkumų.

Iki pirkimo automobilis buvo tikrintas dukart. Aušros atstovas pasitelkė diagnostikos įrangą ir aptiko tik nedidelius durelių lemputės bei GPS antenos sutrikimus. Po derybų automobilio kaina nuo 13,9 tūkst. eurų buvo sumažinta iki 13,2 tūkst. eurų.

Problema išryškėjo važiuojant už miesto

Važinėjant mieste jokių nesklandumų nebuvo. Vis dėlto po kelių savaičių, išvykus už miesto ir pasiekus 90–100 km/val. greitį, automobilis pradėjo stipriai ūžti. Apie tai pardavėjai pirkėja pranešė spalio 28 d.

Oficialiame „Audi“ servise nustatyta, kad garsą skleidžia mechaninė pavarų dėžės dalis. Specialistų teigimu, reikėjo keisti pavarų dėžę arba atlikti jos kapitalinį remontą. Už diagnostiką sumokėtas 161 euras.

Kitame servise išardžius pavarų dėžę paaiškėjo, kad susidėvėję guoliai, velenas, tepimo siurblys ir kiti komponentai. Be to, dėžės viduje rasta į plastiką panašių liekanų.

Nustatyta, kad tepimo siurblys nebesukurdavo reikiamo slėgio, o jo viduje buvo daug priedo likučių. Remonto metu teko pakeisti nemažai pavarų dėžės dalių.

Serviso defektų akte nurodyta, kad galėjo būti panaudota chemija, skirta paslėpti pavarų dėžės guolių ūžimą. Meistrai taip pat vertino, kad gedimas galėjo atsirasti dėl ilgalaikės nepriežiūros. Remonto darbai kainavo 2,7 tūkst. eurų.

Pardavėja atsakomybę siejo su pirkėja

Automobilį pardavusi bendrovė su reikalavimu nesutiko. Jos atstovai aiškino, kad įmonė neužsiima automobilių prekyba, o „Audi“ iki pardavimo buvo naudojamas bendrovės reikmėms ir veikė be sutrikimų.

Bendrovė akcentavo, jog iki gedimo nustatymo automobiliu nuvažiuota 2 370 kilometrų. Pardavėja svarstė, kad pavarų dėžę galėjo sugadinti pati pirkėja, o toks akivaizdžiai girdimas mechaninis gedimas esą būtų buvęs pastebėtas per apžiūrą.

Teismas tokius argumentus atmetė. Buvo konstatuota, kad gedimas nebuvo matomas, o mechaninio nusidėvėjimo įprasta kompiuterinė diagnostika atskleisti negalėjo. Nuo automobilio pardavimo iki pranešimo apie ūžesį praėjo tik vienas mėnuo.

Nors pardavėja buvo juridinis asmuo, teismas šio sandorio nepripažino vartojimo pirkimu, nes bendrovė automobiliais neprekiauja ir neturi specialių transporto priemonių remonto žinių. Tačiau tai nepanaikino jos pareigos perduoti kokybišką daiktą, neturintį paslėptų defektų.

Teismas įvertino ir automobilio naudojimo intensyvumą. Iki pardavimo per devynerius metus juo vidutiniškai per mėnesį būdavo nuvažiuojama apie 2 424 kilometrus, o Aušra per pusantro mėnesio įveikė 2 370 kilometrų. Todėl nuspręsta, kad jos naudojimas nebuvo intensyvesnis nei ankstesnių savininkų.

Pakaitinio automobilio nuomos išlaidų nepriteisė

Iš bendrovės pirkėjai priteista 2 690 eurų už pavarų dėžės remontą ir diagnostiką.

Tačiau teismas nepriteisė 885 eurų, kuriuos Aušra išleido pakaitinio automobilio nuomai. Pirkėja nepateikė informacijos, kodėl kitas automobilis jai buvo būtinas. Taip pat atmestas 150 eurų reikalavimas už konsultaciją ir pretenzijos parengimą.

Teismas pažymėjo, kad naudoto daikto pirkėjas gali atlikti išsamų patikrinimą, tačiau tokios pareigos neturi. Šiuo atveju įprasta automobilio apžiūra pavarų dėžės gedimo nebūtų atskleidusi.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Kauno apygardos teismui.