PSDF pinigai krypsta į viešąjį sektorių: ką tai reikš pacientų eilėms ir privačioms klinikoms

Nuo 2027 metų įsigaliosianti nauja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skirstymo tvarka pirmenybę teiks valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms gydymo įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis teigia, kad toks sprendimas būtinas tam, jog šalies sveikatos sistema būtų pasirengusi įvairioms grėsmėms.

Tuo metu gydymo įstaigų vadovai atmeta pacientų ir dalies medikų organizacijų nuogąstavimus, esą dėl pertvarkos gali ilgėti laukimo eilės. Jų teigimu, ligoninės gali suteikti daugiau paslaugų.

Ministras trečiadienį žurnalistams aiškino, kad viešasis sektorius yra sveikatos priežiūros sistemos pagrindas: jis turi užtikrinti paslaugų prieinamumą kasdien ir būti pajėgus reaguoti į krizes. Pasak L. Kukuraičio, tai svarbu tiek susidūrus su klimato iššūkiais, karo grėsme ar pandemijų rizikomis, tiek įprastomis sąlygomis.

Privačioms įstaigoms numatyta 34 mln. eurų mažiau

Kaip anksčiau rašė BNS, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai nuo 2027 metų numato, kad PSDF lėšos pirmiausia bus skiriamos viešosioms gydymo įstaigoms. Valstybinė ligonių kasa sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis sudarys dėl tų paslaugų, kurių negali suteikti kitos įstaigos.

Dalis gydymo įstaigų ir pacientų organizacijų kritikuoja planuojamą modelį. Jos ragina Vyriausybę bei Sveikatos apsaugos ministeriją dar kartą įvertinti finansavimo principus ir garantuoti, kad pacientai gydymą gautų laiku.

L. Kukuraitis tvirtina, kad papildomai sveikatos priežiūrai skiriama pusė milijardo eurų leis didinti paslaugų apimtį, todėl eilės neturėtų augti. Pasak ministro, finansavimas yra pakankamas, o srityse, kuriose laukimo problemos didžiausios, bus taikomos specialios eilėms mažinti skirtos priemonės.

Šiuos sprendimus rengiančios darbo grupės savo pasiūlymus turėtų pateikti lapkričio antroje pusėje.

Valstybinės ligonių kasos direktoriaus Gyčio Bendoriaus duomenimis, kitais metais sutartims su privačiomis gydymo įstaigomis planuojama skirti maždaug 34 mln. eurų mažiau nei šiemet. Šios lėšos būtų nukreiptos į valstybines įstaigas. Prognozuojama, kad šiemet privačių įstaigų paslaugoms bus panaudota 348 mln. eurų.

G. Bendorius nurodė, kad aktyvaus stacionarinio gydymo bei ambulatorinių konsultacijų finansavimas privačiose įstaigose iš esmės neturėtų keistis. Didesni pakeitimai lauktų ambulatorinės slaugos namuose, paliatyviojo gydymo ir brangiųjų tyrimų srityse, o kitur pokyčiai turėtų sudaryti 4–6 procentus.

Pasak VLK vadovo, bendra paslaugų apimtis privačiose įstaigose pagal sutartis su ligonių kasa šiek tiek mažės, o viešajame sektoriuje tiek pat didės. Todėl, jo vertinimu, vien dėl šio perskirstymo laukimo eilės nei pailgės, nei sutrumpės.

Ministras taip pat teigė, kad sutartis tarp gydymo įstaigų ir VLK siekiama pasirašyti jau sausį, o ne pavasarį, kaip būdavo anksčiau. Tai leistų įstaigoms iš anksto planuoti, kiek paslaugų jos galės suteikti, už kokias bus atsiskaitoma, ir lanksčiau paskirstyti paslaugas pagal pacientų poreikius.

Viešosios įstaigos kviečia gydytojus sugrįžti

Viešųjų gydymo įstaigų vadovai sako, kad sustiprintas finansavimas padėtų ne tik padidinti paslaugų apimtis, bet ir pritraukti medikus atgal į viešąjį sektorių.

Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas ir Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas teigia, kad didesnis dėmesys viešajai sveikatos priežiūrai ypač svarbus regionų ligoninėms. Jo vertinimu, regionų problemos yra aštresnės nei didžiuosiuose miestuose, o aiškesnė finansavimo perspektyva gali paskatinti gydytojus rinktis darbą šiose įstaigose.

Jis pabrėžė, kad privatus sektorius neišnyks, tačiau pokyčiai galėtų atkurti didesnę pusiausvyrą ir sustiprinti viešąsias gydymo įstaigas.

G. Ramanauskas atkreipė dėmesį, kad būtent viešajame sektoriuje teikiamos sudėtingiausios, didelių investicijų ir infrastruktūros reikalaujančios paslaugos, įskaitant sunkių traumų bei kitų skubių būklių gydymą. Anot jo, regionų ligoninėms būtina išlaikyti galimybę teikti tokias paslaugas.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė teigė, kad įstaiga jau dabar suteikia daugiau paslaugų nei numatyta kvotose, todėl dalis jų nėra apmokamos arba apmokamos tik iš dalies. Jos vertinimu, papildomos lėšos sumažintų įtampą santykiuose su pacientais ir leistų viešosioms gydymo įstaigoms efektyviau organizuoti veiklą.

Pasak J. Kutkauskienės, viešasis sektorius, suteikiantis maždaug 2 mlrd. paslaugų, gali suteikti daugiau paslaugų už 30 mln. eurų. Vis dėlto pagrindine problema ji įvardijo darbuotojų trūkumą ir perdavė žinią, kad viešajame sektoriuje užaugę gydytojai yra laukiami sugrįžtant.

Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas taip pat sakė pastebintis gydytojų norą grįžti dirbti į viešąsias gydymo įstaigas. Jo vadovaujama ligoninė jau dabar, pasak direktoriaus, sėkmingai ieško papildomų specialistų.

Viešasis sektorius vadinamas sistemos pagrindu

Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Darius Praninskas tvirtino, kad spartus privataus sektoriaus augimas per pastaruosius penkerius metus nepadėjo išspręsti pagrindinių sveikatos sistemos problemų. Jo teigimu, daugiau dėmesio buvo skiriama paslaugų kiekiui, o ne kokybei.

Jis pažymėjo, kad pagrindiniai sveikatos rodikliai, įskaitant medicinos ir prevencinėmis priemonėmis išvengiamą mirtingumą, per metus negerėja. Todėl, D. Praninsko vertinimu, viešojo sektoriaus stiprinimas yra būtinas.

Anot Šiaulių ligoninės vadovo, būtent viešasis sektorius sprendžia esmines sveikatos problemas ir yra sistemos stuburas. Tvaresnė ekonominė situacija, jo teigimu, gydymo įstaigoms leistų veikti efektyviau bei pagerinti paslaugų prieinamumą pacientams.

D. Praninskas taip pat teigė, kad augantis privatus sektorius didino gydytojų pasiskirstymo netolygumus, nes daugiausia specialistų telkiasi Vilniuje ir Kaune. Šiaulių regione, kur vyresnio amžiaus gyventojų dalis didesnė nei didžiuosiuose miestuose, pacientams reikia įvairesnių paslaugų arčiau namų.

Šiaulių ligoninė ketina pirmiausia rūpintis būtinosios pagalbos ir specializuotų klasterinių paslaugų prieinamumu, tačiau kartu plėsti ir kitas regiono gyventojams reikalingas paslaugas.

Pasak D. Praninsko, esminių pokyčių ligoninėje neturėtų būti. Jis nurodė, kad laukimo eilės šiuo metu yra nedidelės, o pas kardiologus daugiau nei 80 proc. pacientų patenka greičiau nei per 30 dienų. Jo vertinimu, paslaugų prieinamumas bus išlaikytas, o sistema veiks efektyviau.