Renovacijos žada viena, realybė – kita: 79 proc. viešųjų pastatų nesutaupo planuotos energijos

Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad 79 proc. įvertintų renovuotų viešųjų pastatų Lietuvoje nepasiekė energinio naudingumo sertifikatuose numatyto šilumos energijos taupymo. Šių pastatų faktinis energijos sutaupymas vidutiniškai buvo 40 proc. mažesnis nei planuotas.

Institucija nurodo, kad po renovacijos realus energijos vartojimo sumažėjimas nėra nuosekliai stebimas, o pasiekti rezultatai vertinami remiantis teoriniais skaičiavimais. Dėl to valstybė neturi galimybės patikimai nustatyti, kokį poveikį suteikė investicijos į pastatų atnaujinimą ir kodėl dalyje atvejų neįgyvendinami planuoti tikslai.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžė, kad kai po renovacijos energijos sutaupoma gerokai mažiau, nei buvo tikėtasi, būtina išsiaiškinti priežastis. Pasak jos, reikėtų nustatyti, ar problema kilo planuojant investiciją, ar rezultatui įtakos turėjo kiti veiksniai. Tačiau šiuo metu į šiuos klausimus valstybė negali atsakyti, nes faktiniai rezultatai nėra sistemingai stebimi.

Ji taip pat pažymėjo, kad investuojant viešąsias lėšas nepakanka vien žinoti, jog pastatas buvo atnaujintas – būtina įvertinti, kokia nauda gauta už šias investicijas. Ši informacija reikalinga ir planuojant būsimus renovacijos projektus, kad sprendimai būtų labiau pagrįsti bei nebūtų kartojami rezultatų nedavę veiksmai.

Valstybės kontrolės vertinimu, mažesnį nei tikėtasi energijos sutaupymą gali lemti netikslūs pradiniai duomenys bei skaičiavimo metodikos, pasikeitęs pastatų naudojimas, klimato sąlygos, netinkamai sureguliuotos inžinerinės sistemos arba statybos darbų kokybės trūkumai.

Įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) energinio efektyvumo reikalavimus, Lietuva iki 2030 metų viešuosiuose pastatuose privalės sutaupyti 605,5 gigavatvalandės (GWh) energijos.

2026 metų planuose įtvirtintas tikslas yra 7,6 karto didesnis už ankstesnį, siekusį 80 GWh. Taip pat numatyta, kad viešojo sektoriaus energijos vartojimas kasmet turės mažėti ne mažiau kaip 1,9 proc.

Siekdama mažinti skirtumą tarp apskaičiuoto ir faktiškai pasiekto energijos sutaupymo, Valstybės kontrolė rekomendavo Lietuvos energetikos agentūrai analizuoti renovuotų viešųjų pastatų rezultatus, nustatyti neatitikimų priežastis ir pateikti pasiūlymus, kaip jų išvengti ateityje.