Robertas Petrauskas vėl scenoje: bičiulis pasidalijo laukčiausio susitikimo akimirka

Insultą patyręs istorijos tyrinėtojas, rašytojas ir buvęs komentatorius Robertas Petrauskas kuriam laikui turėjo atsitraukti nuo jam svarbių veiklų. Vis dėlto dabar jis, panašu, pamažu vėl įsitraukia į profesinę veiklą.

Šiltas susitikimas Kauno renginyje

R. Petrauskas kartu su bičiuliu Pauliumi dalyvavo Kauno rajono jaunimui skirtame renginyje. Abu vyrai ten atliko renginio vedėjų vaidmenį, o Paulius pasidalijo jų bendra nuotrauka ir džiaugėsi vėl matydamas bičiulį.

Jis nurodė, kad tai jam buvo svarbiausias, labiausiai lauktas ir šilčiausias susitikimas su Robertu Petrausku. Pasak Pauliaus, renginyje jie susitiko su Kauno rajono jaunimu, kuris tądien buvo savivaldos vadovais, tarybos nariais ir savo kraštą kuriančiais žmonėmis.

Paulius pabrėžė, jog labiausiai džiaugėsi matydamas R. Petrauską stiprų ir jam įprastoje aplinkoje. Jis bičiulį apibūdino kaip išskirtinį savo išmintimi bei įžvalgomis.

Apie insultą prabilo po gimtadienio

Portalas tv3.lt primena, kad 2026-ųjų balandį, netrukus po savo gimtadienio, R. Petrauskas pirmą kartą viešai atskleidė patyręs rimtų sveikatos sunkumų – insultą.

Liepos mėnesį pasirodžiusioje tinklalaidėje su kunigu Algirdu Toliatu jis plačiau pasakojo apie ligą ir sveikimo laikotarpį. R. Petrauskas teigė supratęs, ką reiškia gyventi lėtai, o savo ligą laikantis Dievo dovana. Jis sakė matantis, kad po truputį sveiksta ir kyla į kalną, į kurį, jo manymu, nebūtų patekęs, jei nebūtų susirgęs.

Pasak jo, sulėtėjimas padėjo pajusti tikrąjį gyvenimą. R. Petrauskas svarstė, kad žmonės įpratę prie greito gyvenimo ir noro viską turėti iškart, o lėtumas esą primena, jog sulėtėję jie priartėja prie Dievo.

Jis taip pat pasakojo, kad ligos metu pajuto Dievo meilę, kuri neleido jam palūžti. R. Petrauskas prisiminė, jog gydytojas jam pranešė, kad į smegenis išsiliejo kraujas, tačiau tuomet jis nejautė nei baimės, nei nerimo. Po kelių dienų jis suprato, kad taip jautėsi dėl širdyje buvusios meilės.

Kitą dieną po insulto R. Petrauskas buvo visiškai paralyžiuotas ir labai nusilpęs, tačiau, kaip teigė, jautė meilę ir Dievo artumą. Jis sakė tuomet supratęs, kad nors nebeturėjo nei fizinių galių, nei valios, jautėsi itin stiprus ir nenugalimas.

Anot R. Petrausko, liga leido kitaip pažvelgti į stiprybę bei geras gyvenimo akimirkas. Jis teigė suvokęs, kad jo geriausi kūriniai gimė veikiant dieviškam srautui, o talentas yra Dievo dovana, už kurią reikia būti dėkingam.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonės dažnai mano galintys viską pasiekti savo valia, tačiau ligos akivaizdoje išryškėja kita stiprybės prasmė. R. Petrausko teigimu, visi anksčiau ar vėliau susiduria su mirtingumu, todėl svarbu suprasti, kad stiprybė slypi ne ten, kur žmonės dažnai jos ieško.