Rusiškų grūdų tranzitas atsidūrė taikiklyje: Lietuva siūlo kontrolę, galinčią sustabdyti krovinius

Politikams vis garsiau raginant Europos Sąjungos (ES) mastu uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Baltijos valstybes, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvoje siūlo sugriežtinti tokių krovinių priežiūrą.

Apie konkurencinį spaudimą, kurį kelia rusiškų grūdų srautai per Baltijos šalių uostus, pastaruoju metu kalba perdirbėjai. Jie perspėja, kad tarp gabenamų kultūrų gali būti ir grūdų, pagrobtų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.

Visų trijų Baltijos šalių politikai ragina susitarti dėl rusiškų grūdų importo ir tranzito draudimo ES lygmeniu, tačiau kartu svarstomi ir nacionaliniai sprendimai.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pavedė VMVT taikyti kilmės nustatymo tyrimus visoms iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu gabenamoms grūdų siuntoms.

Vyriausybė dar turės nuspręsti, ar Klaipėdos uoste grūdai turėtų būti sulaikomi iki bus gauti kilmės tyrimų rezultatai. Šiuo metu mėginiai paimami, tačiau kroviniai toliau kraunami į laivus, kurie gali nedelsdami išplaukti į galutinę paskirties vietą, nors tyrimai trunka gerokai ilgiau.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas taip pat ragino šalies įmones nekrauti šių tranzitu gabenamų žemės ūkio kultūrų.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų. Daugiausia tai buvo iš Kaliningrado srities geležinkeliais atvežti kukurūzai.

Uosto vadovas Algis Latakas anksčiau Eltai nurodė, kad šie kroviniai nėra sankcionuoti, todėl uostas neturi teisės jų sustabdyti. Vis dėlto jų srautas kasmet mažėja, nes jiems taikomos papildomos sankcijos.

Grūdus Lietuvoje veža „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG). Jos krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ Eltai teigė, kad apie 90 proc. jos gabenamų rusiškų grūdų keliauja tranzitu iš Rusijos į Kaliningradą. Nedidelis kiekis, apie 50 tūkst. tonų, šiemet iš Kaliningrado buvo gabenamas į Klaipėdos uostą tranzitu į trečiąsias šalis.

Dokumentuose nurodoma, kad tai Kaliningrade užauginta produkcija, o jos tranzitą reguliuoja stojimo į ES sutartis.

Rusijos ir Baltarusijos kilmės grūdų importas į Lietuvą draudžiamas nuo 2024 m. gegužės 29 d., kai įsigaliojo nacionalines sankcijas numatantys įstatymai. Tačiau šis ribojimas galioja tik įvežimui į Lietuvos rinką: tranzitas per šalies teritoriją tebėra leidžiamas, nes grūdai nėra ES sankcionuota prekė.

Grūdų perdirbėjų vertinimu, Baltijos valstybių uostuose per metus gali būti perkraunama milijonai tonų rusiškų grūdų.

VMVT siūlo griežtesnę tvarką ir informavimą EK

VMVT nurodo, kad nuo praėjusių metų gegužės kilmės tyrimai privalomai atliekami pašarams skirtų grūdų siuntoms, kurios muitinės sandėliuose laikinai sandėliuojamos arba perkraunamos.

Tačiau pasikeitę srautai rodo, kad dalis krovinių nukreipiama į supaprastintas tiesioginio tranzito procedūras arba deklaruojama kaip maistui skirti grūdai, taip pasinaudojant kontrolės spragomis.

Todėl siekiama sumažinti galimybes tarptautinėse rinkose realizuoti per Baltijos šalis vežamus grūdus, tarp kurių gali būti ir pagrobtų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Numatyta užkirsti kelią neteisėtam produkcijos eksportui bei neleisti agresorei jos parduoti kaip rusiškos kilmės grūdų.

VMVT vadovo derinamame įsakyme siūloma nustatyti griežtesnę negyvūninio maisto tranzito kontrolės tvarką, skirtą kovoti su neteisėtu gabenimu ir kilmės klastojimu.

Jeigu pasiūlymas būtų priimtas, veiktų dviejų pakopų kontrolės sistema. Pirminę patikrą atlikę pasienio veterinarijos posto pareigūnai nukreiptų krovinį į nustatytą perkrovimo arba laikinojo sandėliavimo vietą.

Siuntas ten būtų galima iškrauti tik dalyvaujant VMVT teritorinio priežiūros skyriaus pareigūnui. Iškrovimo metu iš kiekvienos transporto priemonės ar geležinkelio vagono privalomai būtų paimami mėginiai kilmės tyrimui.

Taip pat siūloma numatyti reagavimą tarptautiniu lygmeniu. Jeigu tyrimai ne mažiau kaip 50 proc. tikimybe patvirtintų, kad maisto kilmės šalis buvo suklastota, VMVT nedelsdama informuotų Europos Komisiją (EK) ir kitas ES valstybes.

Grūdų vežėjai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki siuntos atvykimo elektroniniu paštu turėtų pateikti užpildytą išankstinę informaciją ir visus lydimuosius dokumentus. Tarp jų būtų kilmės sertifikatas, komercinė sąskaita faktūra, transportavimo dokumentas bei valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis įrodymas.

Nesilaikant šių reikalavimų, maisto kontrolės procedūros nebūtų pradedamos, o tranzitas per Lietuvą būtų draudžiamas.

Draudimo klausimas keliamas visose Baltijos šalyse

Anksčiau spalį prezidentas Gitanas Nausėda ir Latvijos bei Estijos premjerai oficialiu laišku Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costa bei EK vadovei Ursulai von der Leyen paragino ES uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Bendrijos teritoriją.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė per paskutinį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį taip pat ragino valstybes nares susitarti dėl tokio draudimo.

ES masto sprendimų siekti skatino ir Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jis teigė šį klausimą aptaręs su Latvijos kolega Andriu Kulbergu ir nurodė, kad abiejų valstybių pozicijos sutampa.

Latvijoje anksčiau svarstyta galimybė 300 proc. padidinti muitą iš Rusijos ir Baltarusijos įvežamiems grūdams bei jų perdirbimui. Vis dėlto ekspertai ir politikai Lietuvoje tuomet kritikavo tokius pareiškimus ir abejojo, ar tai būtų įmanoma įgyvendinti.

Šią savaitę Latvijos premjeras pranešė, kad šalis negali nei 300 proc. padidinti naudojimosi geležinkelių infrastruktūra mokesčių už rusiškų grūdų tranzitą, nei visiškai jo uždrausti.

A. Kulbergas pabrėžė, kad tiek tarifų, tiek tranzito politikos nustatymas priklauso išimtinei ES kompetencijai, todėl nacionalinio lygmens sprendimai gali sukelti specifinių rizikų.

Latvijos vyriausybei anksčiau buvo pranešta, kad uždraudus tokį tranzitą valstybei iškart grėstų 200–800 mln. eurų vertės teisminiai ginčai. Lietuva šiuo metu dalyvauja panašiame arbitražo ginče su Baltarusijos valstybine trąšų bendrove „Belaruskalij“.

M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad Rusijai atakuojant Ukrainos uostus ir trukdant grūdų eksportui, nėra priimtina, jog agresorė tuo pat metu naudojasi Baltijos šalių uostais bei infrastruktūra savo ir iš okupuotų Ukrainos teritorijų pavogtų grūdų eksportui.

Lietuva ketina siūlyti ne tik uždrausti šį tranzitą, bet ir į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukti atskirus Rusijos žemės ūkio sektoriaus oligarchus, remiančius karą.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna skelbė, kad rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitas per Estiją nuo spalio yra uždraustas. Iki tol toks ribojimas nebuvo taikomas.

Pasak ministro, šis sprendimas priimtas reaguojant į Rusijos vykdomą Ukrainos grūdų eksporto blokadą. Estija šiuo klausimu bendradarbiauja su Latvija ir Lietuva, siekdama, kad Baltijos šalių uostai netaptų Rusijai skirtu tranzito keliu.