Šešėlinis karas Europoje jau vyksta: po grasinimų Latvijos pasienyje skamba itin rimtas perspėjimas

Iš Baltarusijos veikianti rusakalbė grupuotė internete paskelbė anoniminį vaizdo įrašą ir jame prisiėmė atsakomybę už incidentą Latvijos pasienyje, kai kaukėti asmenys ginklu grasino kariams. Save „Černye rusy“, arba „Juodaisiais rusais“, vadinanti grupuotė pareiškė, kad panašūs veiksmai gali būti kartojami ir kituose Baltarusijos pasienio ruožuose.

Šiuos pareiškimus lydėjo grasinimai Latvijai, Europos Sąjungai ir NATO. Grupuotė teigė, esą incidentas buvo Latvijos atsparumo patikrinimas, o netrukus panašių vaizdų galima sulaukti ir kitose sienos atkarpose. Baltarusija vakaruose ribojasi su Latvija, Lenkija ir Lietuva.

Latvijos saugumo tarnyba dėl įvykio pradėjo tyrimą. Latvijos politikai kol kas svarsto, ar grupuotė iš tikrųjų vykdo sabotažą, ar tai yra informacinė operacija, kuria siekiama įbauginti Baltarusijos kaimynines valstybes.

Lenkijoje viešėjęs ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius iš Donaldo Tusko dar kartą išgirdo perspėjimą, kad hibridinės atakos artimiausiu metu gali tapti intensyvesnės. Žvalgybos bendruomenės atstovai jau atvirai kalba apie Europoje vykstantį šešėlinį žvalgybų karą.

Donaldas Tuskas nurodė anksčiau Lenkijoje ir Europoje kalbėjęs, kad šiais ar galbūt kitais metais galima tikėtis stipresnių Rusijos veiksmų. Jis apgailestavo, kad ši prognozė pasitvirtina, ir pažymėjo, jog galimi įvairūs scenarijai.

Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad saugumo situacija regione tebėra sudėtinga, o Rusija ir toliau išlieka pagrindine grėsme Europos saugumui.

Lukašenka atmeta Minsko vaidmenį

Aleksandro Lukašenkos komanda paviešino jo susitikimo su Baltarusijos kariškiais medžiagą. Per susitikimą A. Lukašenka neigė, kad Minsko režimas būtų susijęs su ginkluotu grasinimu prie Latvijos sienos.

Jis tvirtino, kad tokie veiksmai su juo nebuvo derinti, todėl esą negalėjo būti vykdomi. A. Lukašenka taip pat pareiškė, kad Latvija pati sukūrė šią situaciją kaip informacinį pretekstą gauti Europos Sąjungos lėšų, ir tikino, jog Baltarusija su tuo nesusijusi.

Apie iš rytų kylančias hibridines grėsmes M. Sinkevičius Varšuvoje diskutavo su Lenkijos premjeru. Lietuvos Vyriausybės vadovas sakė, kad tokios grėsmės vis agresyvėja ir yra matomos Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje bei kitose ES valstybėse. Pasak jo, dėl to būtina toliau stiprinti NATO rytinio flango gynybą.

D. Tuskas pabrėžė, kad artimiausiems mėnesiams būtina būti pasirengusiems. Jis patikino, kad Lietuva, Lenkija ir Ukraina neparodys baimės.

Žvalgybos vadovai kalba apie prasidėjusį šešėlinį karą

Varšuvos saugumo forume buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovas Davidas Petraeusas teigė, kad pasaulis jau įsitraukęs į tai, ką galima vadinti šešėliniu karu. Jo teigimu, tai apima žvalgybos tarnybų, kibernetinių pajėgumų, tarpininkų, sabotažo ir kontržvalgybos kovą, nors nė viena pusė nenori, kad ji peraugtų į konvencinį NATO ir Rusijos karą.

Norvegijos saugumo tarnybos vadovė Beate Gangas pareiškė, kad dabartinė padėtis yra rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo. Ji taip pat pabrėžė, kad jų darbas šiuo metu yra svarbiausias per daugelį dešimtmečių.

Nors viešai dažnai pranešama apie Rusijos veiksmus šiame šešėliniame kare, reikšmingiausia, pasak šaltinyje cituojamų pareigūnų, neretai lieka tai, ko visuomenė nemato ir apie ką nežino.

JAV Atstovų rūmų žvalgybos komiteto vadovas Jimas Himesas atkreipė dėmesį, kad su slaptais veiksmais reikia elgtis itin atsargiai. Jis aiškino, kad pagal savo pobūdį tokie veiksmai viešai neigiami, todėl demokratinėse valstybėse tai kelia daug nepatogumų.

D. Petraeusas pažymėjo, kad šešėliniame kare pergalė nėra tokia aiški kaip įprastame mūšyje. Jo vertinimu, svarbiausia neleisti situacijai eskaluotis ir imtis veiksmų, kurie atkurtų atgrasymą nuo daug rimtesnių kinetinių veiksmų bei tikro karo.

Europa išgyvena sukrėtimą, tačiau NATO signalai išlieka svarbūs

Buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas, Nyderlandų generolas Robas Baueris teigė, kad Europa šiuo metu patiria šoką. Anot jo, žemynas buvo pripratęs prie pigių Kinijos prekių, pigių Rusijos dujų ir nebrangaus JAV užtikrinamo saugumo, tačiau visa tai dingo.

R. Bauerio vertinimu, Europai dabar tenka savarankiškai tvarkytis įvairiose srityse, o kalbama jau ne vien apie NATO, bet ir apie Vakarų santykį su kitais pasaulio veikėjais.

Buvęs Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas sakė, kad daugelis žmonių jaučiasi išduoti ar palikti vieni. Jis teigė manantis, kad Vakarai kaip vertybinė sąjunga, įskaitant NATO teritorijas, jau žlugo arba bent jau nebėra tokie, kuriais galima pasikliauti. Pasak jo, Europos šalys galėtų susitvarkyti, tačiau kiti didieji žaidėjai nenori, kad tai įvyktų.

Vis dėlto R. Baueris ragino nepasiduoti emocijoms. Jis atkreipė dėmesį, kad NATO pajėgų vado Europoje kalba ir jo išsakytas penktojo straipsnio akcentavimas rodo, jog JAV iš esmės lieka kartu su Europa.

Anot generolo, NATO pajėgų vadas Europoje negalėtų siųsti tokios žinutės be Baltųjų rūmų palaikymo ir pritarimo. R. Baueris tai įvertino kaip JAV valdžios signalą, kad Amerika yra kartu su Europa ir pasirengusi eiti iki galo.

Jis taip pat perspėjo, kad Vakarų šalyse nuolat keliamos abejonės dėl NATO penktojo straipsnio galiojimo naudingos pirmiausia Vladimirui Putinui, kuris esą džiaugiasi augančiu tarpusavio nepasitikėjimu Vakaruose.