Šildymo sąskaitos gali nustebinti: viską lems ne vien biokuro kaina

Artėjant žiemos sezonui, gyventojams vis aktualesnis tampa klausimas, kokių sąskaitų už šildymą laukti šiemet. Nors galutines išlaidas lems oro temperatūra, analitikai neatmeta ir galimo kainų augimo.

Vis dėlto galimas ir palankesnis variantas. Jei žiema būtų tokia šilta kaip užpernai, šildymo išlaidos gali būti net mažesnės, nei šiuo metu prognozuojama.

Apie galimus išbandymus bei būdus sumažinti gyventojų išlaidas tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus universiteto ekonomistai Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius.

Buvo priminta T. Povilausko vertinimas, kad sausio ir vasario orams pasikartojus kaip užpernai, išlaidos šildymui galėtų kiek sumažėti.

Šiltesnė žiema gali reikšti mažesnes išlaidas

A. Jaržemskio teigimu, toks vertinimas yra pagrįstas. Net jei vieno energijos vieneto kaina būtų didesnė, šiltesnę nei užpernai žiemą energijos reikėtų mažiau, todėl galutinė gyventojų sumokama suma galėtų būti mažesnė.

Ekonomistas nurodė nematantis pagrindo nepasitikėti atliktais skaičiavimais. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad priešingas scenarijus – šaltesnė nei pernai žiema – reikštų itin sudėtingą situaciją.

Anot A. Jaržemskio, valstybė turėtų turėti kelis veiksmų planus, kurie būtų taikomi atsižvelgiant į temperatūrą. Jei žiema būtų šilta, pakaktų stebėti situaciją ir nesiimti papildomų priemonių. Tačiau jau lapkritį užklupus –20 laipsnių šalčiui, turėtų būti įjungtas kitas planas, o situacijai dar labiau blogėjant – ir papildomas scenarijus.

Biokuro rinką Lietuva gali paveikti

A. Jaržemskis pažymėjo, kad valstybės, pačios valdančios gamtos išteklius, turi daugiau priemonių daryti įtaką rinkai. Lietuvos atveju svarbiausia biokuro žaliava yra mediena, todėl poveikis galėtų būti daromas per kvotas, kainų ribas ar prireikus eksporto muitus.

Jo vertinimu, tokia galimybė būtų logiška, protinga ir sąžininga, nes šie gamtos ištekliai priklauso visiems mokesčių mokėtojams. Vis dėlto priemones reikėtų rinktis pagal tai, kuris scenarijus – A, B ar C – išsipildytų. Ekonomistas pabrėžė, kad būtina sekti termometrą, bet kartu iš anksto pasirengti skirtingiems variantams, nors nežinia, ar tokie scenarijai jau yra parengti.

T. Karpavičius sakė norintis tikėti, kad valstybė turi planą reikšmingai išaugus šildymo kainoms, tačiau istorija, finansų krizės ir įvairūs politiniai, geopolitiniai bei ekonominiai įvykiai neretai parodo, jog plano nebūna. Jis išreiškė viltį, kad šįkart toks vertinimas bus klaidingas.

Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuva praktiškai neturi galimybių paveikti naftos rinkos, tačiau gali daryti tam tikrą įtaką vietinei biokuro rinkai. Tai būtų galima daryti per pasiūlą ir susitarimus su kaimyninėmis šalimis – Lenkija bei Baltijos valstybėmis.

Pasak T. Karpavičiaus, kainų reguliavimas nėra geriausia galima priemonė, tačiau biokuro srityje Lietuva turi daugiau veiksmų laisvės. Taip pat būtina prognozuoti ir stebėti orus, nes tam tikros tendencijos bei signalai leidžia iš anksto reaguoti ir pasiruošti.

Gyventojams siūloma planuoti išlaidas iš anksto

T. Karpavičius taip pat ragino namų ūkius planuoti savo finansus. Praėjusiais metais žiema buvo labai šilta, bet kartu ir labai brangi, todėl gyventojai gali įvertinti, kiek jiems reikėjo lėšų šildymui, ir šią sumą dalimis atsidėti kiekvieną mėnesį. Tai padėtų išvengti šoko šalčiausiu metu, kai gaunamos didžiausios sąskaitos.

Jis atkreipė dėmesį ir į atsargų svarbą. Praėjusiais metais šalčiausią mėnesį biokuro kainos buvo didžiausios, nes visi suskubo pirkti. Valstybė, pasak ekonomisto, jau ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad atsargos būtų geriau išlaikomos ir sandėliuojamos. Praėjusiais metais šalčiausią mėnesį biokuro kainos, jo teigimu, pakilo 74 ar 75 proc., o tai buvo labai reikšmingas pokytis.